„Ypatingas pramonės įmonių aktyvumas teikiant projektų įgyvendinimo planus atsinaujinančių energijos išteklių diegimu rodo, jog esame pasiruošę pereiti link neutralios klimatui ekonomikos, o verslai supranta šio pokyčio teikiamas vertes. Dar daugiau šalies pramonės verslų padės siekti Lietuvos tvarumo tikslų, o taip pat sumažinę savo išlaidas energetiniams ištekliams dirbs efektyviau ir didins savo konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pernai Inovacijų agentūra paskelbė 10 mln. Eur vertės kvietimą pramonės įmonėms Vidurio ir Vakarų Lietuvoje diegti atsinaujinančius energijos išteklius – saulės jėgaines, iš jų 6 mln. Eur buvo numatyti MVĮ, o 4 mln. Eur – didelėms įmonėms.
Inovacijų agentūra sulaukė rekordinio, lūkesčius beveik keturis kartus viršijusio projektų įgyvendinimo planų skaičiaus – saulės jėgaines siekė įsidiegti net 266 Vidurio ir Vakarų Lietuvoje gamyba užsiimančios bendrovės ir projektams įgyvendinti paprašė 38,8 mln. Eur. Projektų įgyvendinimo planus pateikė 55 didelės įmonės, prašiusios 9,8 mln. Eur ir 210 MVĮ, prašiusių 28,8 eurų.
„Ypatingas aktyvumas kvietime parodė, kad verslai gerai suvokia investicijų į AEI teikiamas vertes. Galime didžiuotis kartu su kitomis institucijomis radę būdą patenkinti visus prašymus ir padėti visiems kvietime dalyvavusiems ir reikalavimus atitikusiems verslams pereiti link neutralios klimatui ekonomikos“, – sako Gintarė Kuncaitytė, Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė.
Rengdamos projektų įgyvendinimo planus bendrovės privalėjo būti ne anksčiau kaip prieš du metus atlikusios privalomą energijos vartojimo auditą.
„Tai tapo postūmiu įsivertinti savo energijos sąnaudas, investicijų atsipirkimo laikotarpį, paskaičiuoti kiek galima sutaupyti lėšų įdiegus saulės modulius.“, – sako G. Kuncaitytė.
Vienam projektui įgyvendinti bus skiriama ne mažiau nei 20 tūkst. Eur ir ne daugiau nei 300 tūkst. eurų. Maksimalaus finansavimo (200-300 tūkst. Eur) prašė trečdalis bendrovių (31,7 proc.), kiek mažiau nei trečdalis (29,06 proc.) prašė 100-200 tūkst. Eur, penktadalis (21,89 proc.) prašė nuo 50 iki 100 tūkst. eurų, kiek mažiau nei penktadalis (18,11 proc.) prašė mažiausio finansavimo nuo 20 iki 50 tūkst. eurų.
Finansavimas skiriamas trimis etapais ir jau yra paskirstyta 19,94 mln. Eur. Per pirmuosius du etapus 94 MVĮ skirta 12,11 mln. Eur, 44 didelėms įmonėms – 7,83 mln. eurų. Trečiasis etapas prasidės šių metų rugsėjo 1 d.
Aktyviausiai kvietime dalyvavo medienos gamintojai (15 proc.), maisto produktų gamintojai (13,21 proc.), baldų gamintojai (12,45 proc.) ir metalo gaminių gamintojai (10,57 proc.). Iš viso projektų įgyvendinimo planus Inovacijų agentūrai pateikė bendrovės iš penkiolikos gamybos sektorių.
Net trečdalį (30,19 proc.) visų projektų įgyvendinimo planų pateikė pramonės verslai Kauno apskrityje. Apylygiai pasiskirstė aktyvumas Šiaulių (14,71 proc.), Klaipėdos (13,58 proc.) ir Panevėžio (12,45 proc.) apskrityse.
Įmonės privalo pradėti savo projekto įgyvendinimą per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo datos ir pabaigti ne vėliau kaip per 24 mėnesius.
Ši pažangos priemonė yra dalis 2022–2030 m. ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos, valdomos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Projekto veiklos finansuojamos iš ES fondų investicijų lėšų.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 268 mln. Eur numatyta žalesnei ekonomikai.
Visi galiojantys ir artimiausi kvietimai su išsamiais aprašymais ir sąlygomis skelbiami Inovacijų agentūros tinklalapyje. Taip pat Inovacijų agentūra teikia nemokamas konsultacijas verslo pradžios, plėtros bei tinkamų finansavimo priemonių pasirinkimo klausimais.