Garsas, vaizdas, be abejo, paveikia, bet kur kas labiau mus stebina paprasti, tradiciniai, o kartais jau į užmarštį keliaujantys etnografiniai dalykai.
Gera nuotaika, gyvas bendravimas, savo istorijos ir kultūros pažinimas šiandien mums tikra pramoga. Apie tai pasakoja, savo autentišką etnopramogų verslą įkūręs klaipėdietis Jonas Kavaliauskas, kuris šiandien atpažįstamas, kaip muzikantas, renginių vedėjas, organizatorius, švenčių siela.
Niekais užsiiminėja?
„Veiklos pradžioje, kai pasirodydavau šventėse, jautriau reaguodavau į save nukreiptus žvilgsnius, gal kas šnibždėdavosi, ar replikuodavo neva, toks tvirtas vyras, o tokiais niekais užsiiminėja. Juk mėtytis lazdomis, žaisti su virvėmis, gaminti muzikos instrumentą iš žolės ar šiaudelio, lyg ir nelabai solidi veikla“, – dalijosi savo patirtimi J. Kavaliauskas.
Jo paslaugų labai reikia vasarą miestų ar šeimos šventėse, vaikų, suaugusiųjų, ar šeimų vasaros stovyklose, o rudenį, žiemą – edukacijos noriai užsakomos į mokyklas.
J. Kavaliauskas prasitarė, jog jis yra „Tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionato“, vykstančio prie Eketės piliakalnio, sumanytojas ir organizatorius, šokinėjimo vienu kojūku ir kas išvaikščios ilgiausiai kojūkais rekordo siekimo sumanytojas. Visa tai ir yra etnopramogos, kurios užgimė ne kaip verslas, o kaip idėja supažindinti visuomenę su mūsų autentiška praeitimi, tradicijomis, kultūra.
Visada vienodai gerai
Daugelis verslų Lietuvoje kuriasi iš vizijos išspręsti tam tikrą problemą: jie atsiranda bandymų keliu, o vadovų, įkūrėjų išsilavinimas nebūtinai sutampa su vystoma veikla. O štai Jonui stačia galva pasinerti į etnopramogas pavyko natūraliai. Jo veikla labai susijusi su baigtomis teatro ir renginių režisūros, folkloro studijomis. Anot jo, šventės – tai puiki vieta atskleisti savo idėją, sudominti žmones tuo, kas greitai bus užmarštyje.
Džiugiausia Jonui, kai bendruomenė palaiko, šventėje žmonės linksmi, įsitraukę į veiklas, džiaugiasi.
„Nesvarbu, kokia bebūtų situacija ar koks užmokestis, visada savo darbą stengiuosi atlikti vienodai gerai. Mano edukacinėse programose gausu tradicinių liaudies žaidimų, labai domiuosi jėgos žaidimais, aktyviomis fizinėmis rungtimis, supažindinu žmones su senaisiais muzikos instrumentais“, – atviravo etnografinių renginių vedėjas.
Kiškėnų kaime dirbtuvėlės
„Lietuvos folkloru domiuosi seniai – patinka liaudies dainos, muzika, vadovauju meno kolektyvams, o labiausiai traukia senieji mūsų krašto judrieji, jėgos žaidimai. Visada vesdavau renginius, miestų šventes, o į mokyklas įžengiau gerokai vėliau, tik atsiradus kultūros pasui, gal 2018 m. Pradėjau vesti edukacines programas mokyklose, tai buvo nauja patirtis, teko prisitaikyti prie naujos situacijos, pajutau, kad mano edukacinės programos patinka ne tik vaikams, bet ir mokytojams, tėveliams, visa tai pamažu tapo pagrindine veikla“, – atviravo Jonas.
Jis pasakojo, kad Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaimo dirbtuvėlėse, gimsta švenčių atributika, įvairūs rakandai jėgos rungtims, gaminami kojūkai, antram gyvenimui prikeliami senoviniai buities daiktai: vežimų ratai, lankas, vežimo ienos, pavalkai ir kt., čia pagaminami senieji muzikos instrumentai.
Aktyviesiems žaidimams reikia ir lazdų – jos dirbtuvėlėse paruošiamos šventei – ilgos, plonos, storos. Šventes J. Kavaliauskas veda visoje Lietuvoje, o į jas atvyksta – ne tuščiomis. Lauko renginiams gal pusę tonos rakandų jis prisikrauna į specialiai etnopramogoms pritaikytą automobilio priekabėlę.
Kaip ir daugelį paslaugas teikiančių asmenų, labai apribojo jo veiklą karantinas. Buvo laikas, kai mokyklos nepriėmė svečių, miestų šventės nevyko. Dabar pavyksta po truputį atsigauti iš sąstingio, „Darosi vis linksmiau“, – šmaikštauja pašnekovas.
Įžvelgti pramogą kasdien
J. Kavaliausko sėkmingo verslo paslaptis yra gera idėja ir tikėjimas tuo, ką darai, nepasidavimas abejonėms.
„Etnopramogų, labai nenorėčiau pavadinti verslu, tai yra gyvenimo būdas, idėja – supažindinti žmones su senąja mūsų tautos kultūra, tradicijomis, liaudies žaidimais, o vėliau, iš viso to jau gimsta verslas, tam tikra paslauga. Paprasti, kasdieniai dalykai, tradicijos ir liaudies kultūra taip pat gali dominti, stebinti, džiuginti, suburti“, – akcentuoja etnopramogų kūrėjas.
Jo nuomone, modernios technologijos, garsas ir vaizdas traukia, tačiau pastaruoju metu žmonės renkasi tai, kas paprasta, būdinga mūsų kraštui, atėję iš senelių, tėvų patirties. Paprasti dalykai irgi gali būti patrauklūs, reikalingi, stebinantys.