Štai, Vokietijos nauja vyriausybė ką tik metė iššūkį pritraukti 400 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų iš svetur, kiekvienais metais.
Įsivaizduokime, net jei tik 10 proc. – 40 tūkst. – kvalifikuotų darbuotojų susigundytų Vokietijos pasiūlymu – Lietuvos darbo rinka, kuri jau išgyvena krizę, būtų suparalyžuota.
Investuotojai jau šiandien klausia kur geriau kurti naujas darbo vietas Lietuvoje, Vokietijoje, ar Ispanijoje. Lietuvos konkurencinis pranašumas nebėra akivaizdus.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje per porą pandemijos metų pakilo 20 proc. ir vis vien dauguma įmonių skundžiasi, kad neranda kvalifikuotų darbuotojų.
Iškilo egzistencinis klausimas: ar įmonės sugebės pristatyti prekes ir paslaugas, jei neras rinkoje tinkamų darbuotojų.
Papildomas spaudimas ir grėsmė Lietuvos darbo rinkai kyla dėl padidėjusios konkurencinės kovos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios vilioja mūsų žmones mokestinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Turint omenyje, kad pragyvenimo kaštai Berlyne, Madride ir Vilniuje beveik susivienodino – laimėti šitą kovą darosi vis sunkiau.
Kaip pavyzdys, šių metų pradžioje, Ispanijos vyriausybė davė žalią šviesą naujam mokestinių priemonių paketui siekiant pritraukti talentus iš svetur. (Tai šalis, kuri jau turi gana aukštą imigracijos ir nedarbo lygį.)
Vienas iš viliojančių pasiūlymų: 11 metų teisę į 50 proc. pajamų mokesčių nuolaidą. Panašias priemones jau kurį laiką taiko Portugalija, Graikija, Italija ir Prancūzija.
Graikija, savo popandemijos atsigavimo planą pastatė iš dalies ant „staycation“ (darbas ir poilsis) programos.
Atėnų vyriausybė siūlo visiems dirbantiems nuotoliniu būdų atvykti į Graikijos salas, kur galima mėgautis saule, jūra ir be abejo patraukliomis mokesčių lengvatomis.
Kas neseniai lankėtės Lisabonoje turbūt pastebėjote, kad jau dalis mūsų fintech, IT ir kripto bendruomenės pasirinko gyventi ir dirbti iš Portugalijos pajūrio. Ten jie ir palieka savo mokesčius, išleidžia santaupas ir galiausia kuria naujas darbo vietas.
Tuo metu, žinutės, kurias siunčia Lietuva išlieka abstrakčios – be konkrečios finansinės naudos.
Susirūpinimas verslo gretose valstybės institucijose yra akivaizdus. Tačiau priemonės kovai dėl talentų išlieka kosmetinės.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės, Aušrinės Armonaitės neseniai paviešintos priemonės yra sveikintinos, ypač kas liečia imigracijos procedūrų paprastinimą.
Tačiau kalba apie mokestines paskatas, kurios yra esminės, išlieka kol kas tik mažai apčiuopiami pažadai. Susidaro įspūdis, kad politiniam lygmenyje darbo mokesčių reforma toliau išlieka trečiame ar ketvirtame plane.
Šaltiniai pasakoja, kad mokesčių darbo grupė prie finansų ministerijos, kurios tikslas buvo suformuoti naujus pasiūlymus, išsisėmė.
Tai yra nedovanotinas strateginis apsileidimas, kuris gali privesti prie stagnacijos ir infliacijos (stagfliacijos). Jei Lietuvos darbo rinka trauksis, ekonomikos augimas neišvengiamais sulėtės, tačiau kainos toliau šuoliuos į viršų. Geras pavyzdys statybos Vilniuje, kur kainos yra pašokusios 30 proc. ir nebeįmanoma surasti darbuotojų. Tas pats laukia finansų, IT, pramonės ir kitų produktyvių sektorių.
Kaip išeiti iš šitos aklavietės? Pirmiausia pripažinkime, kad privalome konkuruoti su kitomis ES valstybėmis būtent konkrečiomis finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo kitos valstybės. Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai, kur valdo socialdemokratai, rodo, kad galima suderinti socialinį teisingumą ir globaliai konkurencingus darbo apmokestinimą.
Reikia prioritetą skirti globalioms, ne vietinėms profesijoms, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę.
Kvalifikuoti „skaitmeniniai klajokliai“ dirbantys finansų, IT ar mokslo srityje turi didelį pasirinkimą kur pasijungti prie interneto ir parduoti savo paslaugas įmonėms.
Labiausiai paklausūs ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai rinksis valstybes, kurios pasiūlys patrauklias mokestines sąlygas.
Ir nebe kompanijos diktuos, kuriame mieste įkurti naują ofisą ar kompetencijų centrą. Globalios kompanijos nuo šiol rinksis miestus ir valstybes, kurios sugeba pritraukti kvalifikuotus žmones – dažniausiai per mokesčių politiką.
Šitose varžybose Lietuvos šiuo metu, deja, nesimato. Tik šį kartą tai nėra žaidimas dėl pirmos vietos. Tai tampa išgyvenimo klausimas.