Pirmieji javapjūtės rezultatai – kas byra į aruodus

Pavasarį matant puikiai besiformuojantį pasėlį atrodė, kad grūdų bus daug ir jų kokybė šiais metais bus labai gera. Ar tai gali patvirtinti pirmieji grūdai „Agrochemos“ elevatoriuose ir kokią įtaką turėjo Lietuvoje praūžusios audros, kalbamės su „Agrochemos“ grūdų skyriaus vadovu Renatu Žekniu.

„Šie metai tikrai išsiskiria anksčiau prasidėjusia javapjūte, jau liepos 1 d. sulaukėme grūdų savo elevatoriuose. Liepos pirmąją savaitę naujo derliaus grūdų nėra buvę mūsų elevatoriuose nuo 2020 metų. Pirmieji rapsai taip pat atvežti savaite anksčiau“, – sako Grūdų skyriaus vadovas, rašoma pranešime.

Pirmųjų miežių kokybė vidutinė: baltymų apie 11,2 proc., drėgnumas – 13,7 proc., piltinis tankis (saikas) – 60,8 kg/hl. Žieminių miežių baltymų kiekis svyruoja nuo 9 iki 13 proc., piltinis tankis – nuo 54 iki 65 kg/hl ir yra panašūs į praėjusių metų rezultatus, grūdų drėgnumas – nuo 11,4 iki 17,6 procentų.

„Naujasis žieminių miežių derlius – apie 5,5–7 t/ha, o hibridinių žieminių miežių – apie toną didesnis, palyginti su įprastais miežiais. Miežiams baltymų užtenka, tačiau kai kur trūksta saiko svorio, grūdai smulkūs, tad pirmieji kokybiniai miežių parametrai vis dėlto nedžiugina“, – komentuoja R. Žeknys.

Geresnė rapsų situacija: aliejus šiais metais labai geras ir yra 1 proc. didesnis nei pernai. Tiesa, rapsai beveik 2,5 proc. sausesni, palyginti su gautaisiais praėjusių metų pirmąją priėmimo savaitę.

„Ūkininkai, pristatę mums žieminius rapsus komentavo, kad šiais metais labai aiškiai matyti veislių įtaka derlingumui. Pagal tą pačią technologiją augintų vienų veislių derlius – iki 3 t/ha, o kitų – daugiau kaip 4 t/ha“, – pasakoja Renatas Žeknys.

Šią savaitę prasidės ir kviečių – pagrindinių Lietuvos grūdų – javapjūtė. Apie 80 proc. Lietuvos grūdų eksporto sudaro kviečiai, 13 proc. – rapsai, 5 proc. – miežiai.

„Jau kelerius metus matome, kad kviečių kokybė Lietuvoje nesikeičia, tampame vidutinės kokybės grūdų eksportuotojais ir pasaulinėje grūdų rinkoje konkuruojame su tokiomis šalimis kaip Lenkija, Vokietija, Latvija, Rusija, lietuviškų grūdų kokybė atitinka daugiausia Afrikos poreikius, – teigia „Agrochemos“ grūdų ekspertas. – O praūžusios audros su gausiais krituliais gali dar labiau pabloginti grūdų kokybę. Tyrimai rodo, kad prieš derliaus nuėmimą dėl kritulių suaktyvėja fermentai, pvz., alfa amilazė, kurie ardo krakmolą ir blogina miltų kokybę. Dėl to glitimo kiekis gali sumažėti nuo 0,5 iki 1 procento“.

Vis dėlto, dabartiniai duomenys yra tik pirmasis šių metų derliaus kokybės indikatorius, galutines išvadas galėsime daryti rugsėjį.