Planuojami PVM įstatymo pakeitimai, anot „KPMG Baltics“ mokesčių skyriaus darbo grupės vadovo Justo Svirskio, reikšmingai paveiks įmones ir ekonominę veiklą vykdančius fizinius asmenis, kurie iki šiol neturėjo prievolės registruotis PVM mokėtojais. Įsigaliojus pakeitimams, registracijos prievolė galės atsirasti tiems, kurie įsigys paslaugų iš juridinių asmenų, įsisteigusių kitose ES šalyse. Tai apima reklamos paslaugas, tokias kaip „Google“ ar „Meta“ siūlomas kampanijas, programinės įrangos licencijas, platformų paslaugas, kaip „Bolt“ ar „Booking.com“, bei kitas panašias paslaugas. Šie pokyčiai reikalaus atidesnio verslo išlaidų planavimo ir mokestinės atsakomybės supratimo.
Pokyčiai neišvengiami
„Lietuvos verslams itin svarbu įdėmiai susipažinti su planuojamais pakeitimais, nes tai gali turėti reikšmingos tiesioginės įtakos jų veiklai“, – sako J. Svirskis. Jis priduria, kad dalis ekonominę veiklą vykdančių ne PVM mokėtojų gali susidurti su PVM registracijos prievole, kurios iki šiol neturėjo.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios PVM registracijos prievolė kils asmenims, įsigyjantiems paslaugas iš ES, už kurias Lietuvoje privaloma apskaičiuoti ir sumokėti PVM. Taip pat ji galios asmenims, teikiantiems paslaugas kitos ES šalies apmokestinamajam asmeniui, kai PVM sumokėjimo prievolė tenka pirkėjui kitoje šalyje.
„Iki šiol tokius sandorius atliekantiems asmenims, jei nebuvo vykdoma kita veikla, susijusi su PVM prievole, nekildavo būtinybė tapti registruotu PVM mokėtoju. Todėl jiems egzistavo kai kurie palengvinimai, pavyzdžiui, nereikėjo teikti i.SAF sąskaitų faktūrų registrų“, – sako J. Svirskis, pažymėdamas, kad nėra nustatyta riba nuo kurios reikia registruotis PVM mokėtoju, t.y. prievolė atsiras jau nuo pirmo paslaugų įsigijimo/teikimo.
Visgi, būsimi pokyčiai tikėtina darys įtaką pavežėjų ir apartamentų nuomotojų veiklai, ypač jei šie naudojasi ES įsisteigusių platformų paslaugomis. Taip pat jie palies Fintech įmones ir kitas PVM neapmokestinamas paslaugas teikiančias įmones, įsigyjančias paslaugų iš ES.
„Finansų ministerijos administracinės naštos skaičiavimai rodo, kad per pirmus aštuonis šių metų mėnesius daugiau nei 6 tūkst. ne PVM mokėtojų deklaravo paslaugų įsigijimą iš ES įmonių. Todėl tikėtina, kad būtent dėl paslaugų pirkimų iš kitų ES šalių įmonių nuo naujų metų PVM mokėtojų skaičius Lietuvoje galėtų išaugti bent tiek pat. PVM mokėtojų registrą taip pat turėtų papildyti asmenys, teikiantys paslaugas kitų ES šalių PVM mokėtojams, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantys programuotojai, kurių klientai yra ES įmonės“, – komentuoja J. Svirskis.
Anot jo, PVM registracija smulkiesiems verslams ir fiziniams asmenims reikš didesnę administracinę naštą. Jiems reikės ne tik įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, bet ir reguliariai teikti PVM deklaracijas bei i.SAF sąskaitų faktūrų registrus. Be to, teikiant paslaugas į ES, bus privaloma išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir deklaruoti paslaugų vertes specialioje ataskaitoje.
„Svarbu paminėti, kad deklaravimo prievolės išlieka net ir tais mėnesiais, kai aktyvi veikla nėra vykdoma, kas žymiai skiriasi nuo dabartinės situacijos ne PVM mokėtojams. Tai reikalaus papildomų išteklių ir atsakingo požiūrio į mokestinių prievolių vykdymą“, – sako KPMG ekspertas.
Naujos galimybės smulkiajam verslui ES
Anot J. Svirskio, 2025-ieji smulkiojo verslo atstovams atneš gerų naujienų dėl įvedamos smulkaus verslo schemos ES. Ši naujovė, esant tam tikroms sąlygoms, leis naudotis kitoje ES šalyje taikoma PVM registracijos riba ir išvengti PVM mokėjimo.
„Smulkaus verslo schema suteiks galimybę įmonėms ir fiziniams asmenims, veiklą vykdantiems ES, nemokėti PVM, jei jų pajamos iš paslaugų ar prekių neviršys 100 000 EUR per metus visoje ES. Be to, pajamos už konkrečios ES šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas turės neviršyti toje šalyje nustatytos PVM registracijos ribos, pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra 45 000 EUR, Latvijoje 50 000 EUR ir pan. Taikant šią schemą, verslo atstovai privalės turėti specialų identifikacinį PVM numerį, kuris baigsis raidėmis „EX“, – aiškina ekspertas.
Minima schema, pasak J. Svirskio, ypač aktuali smulkiajam verslui, nes ji sumažina administracinę naštą ir leidžia efektyviau vykdyti veiklą tarptautinėje rinkoje, be reikšmingų papildomų administracinių išlaidų, susijusių su PVM mokėtojo statusu.
„Iki šiol smulkiajam verslui taikomomis PVM registracijos ribomis galėjo pasinaudoti tik vietinės įmonės. Todėl pakeitimai leis Lietuvos smulkiajam verslui tolygiai konkuruoti kitose ES šalyse. Tačiau kitų ES šalių smulkieji verslai taip pat didins konkurenciją ir Lietuvoje“, – pažymi jis.
Pasak J. Svirskio, VMI iki metų pabaigos dar turės patvirtinti tvarką, kaip Lietuvos įmonės ir fiziniai asmenys galės registruotis smulkiojo verslo schemos taikymui. Tačiau jau dabar aišku, kad identifikacinio PVM numerio išdavimui VMI turės iki 35 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Šią schemą taikantiems subjektams atsiras prievolė teikti ketvirtines ataskaitas apie prekes ir paslaugas, patiektas kitų ES šalių teritorijose. Šios ataskaitos turės būti pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos. Ataskaitų formos pildymo ir pateikimo tvarką taip pat dar turės parengti ir patvirtinti VMI, todėl reikės atidžiai sekti naujienas ir užtikrinti, kad dokumentai būtų pateikti laiku.
Pokyčiai smulkiojo verslo schemoje Lietuvoje
J. Svirskis pažymi, kad vietinė smulkiojo verslo schema Lietuvoje ir toliau bus taikoma, tačiau jos taikymo principai keisis.
„Vadovaujantis naujais PVM įstatymo pakeitimais, Lietuvoje registruotis PVM mokėtoju bus privaloma, jei atlygis už šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas per praėjusius kalendorinius metus viršys 45 000 eurų arba jei prognozuojama, kad ši riba bus viršyta einamaisiais metais. Tuo tarpu anksčiau reikėjo sekti paskutinių 12 mėn. atlygį, o ne kalendorinių metų“, – sako KPMG ekspertas, pažymėdamas, kad projekte numatoma smulkiojo verslo schemos taikymo ribą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti iki 55 000 EUR.
Jis priduria, kad smulkiojo verslo schema Lietuvoje galės pasinaudoti ir PVM mokėtojai, registravęsi dėl paslaugų teikimo ar pirkimo ES. Tačiau svarbu pabrėžti, jog ši schema nesuteiks teisės į PVM atskaitą, tad įmonės turėtų atidžiai įvertinti savo veiklos specifiką ir poreikius prieš priimdamos sprendimą.
