Po susidūrimo su sukčiais garsus bonsai meistras Ptakauskas priverstas parduoti namus

Alytiškis Kęstutis Ptakauskas sako patyręs tokių likimo smūgių, kad jau 8 kartus galėjo neišgyventi. Lūžę kaulai sugyja, sielos žaizdas užgydo mėgstama veikla, bet sukčiams ištuštinus banko sąskaitas, jam teko parduoti ne vieną dešimtmetį puoselėtus savo kūrinius – seniausius ir vertingiausius bonsai medelius. O dabar tenka pardavinėti ir namą su unikaliu bonsai sodu, žavėjusiu iš visos Lietuvos ir kitų šalių tebeplūstančius lankytojus.

Žvarboką rytą Pirmojo Alytaus Ramybės gatvelėje Kęstučio Ptakausko namą suradau tik pagal numerį. Žvelgdamas nuo gatvės į vartelius ir fasadą nė nesuprastumėte, kad vidiniame kieme rasite tikrą Rytų kultūros oazę.

Ir štai jau kalbamės su šeimininku nepertraukiami subtilių per akmenis čiurlenančio vandens garsų, o mano žvilgsnis vis pabėga link galvas iš vandens kišančių japoniškų Koi karpių – nė neįsivaizdavau, kad jie gali būti tokie dideli ir ryškūs.

Rašė laiškus į Japoniją

K. Ptakauskas prisiminė, kad sovietmečio pabaigoje, kai grįžo iš karo Afganistane, išvis nebuvo girdėjęs apie bonsai. Mūsų kraštuose net nebuvo žinoma, kas tai yra kareivių potrauminis sindromas, o Kęstutis patyrė visą jo simptomų įvairovę ir ne kartą net norėjo užbaigti gyvenimą.

„Niekas čia to nesuvokė ir net neįsivaizdavo, kas tai yra karas ir kaip traumuoti buvo žmonės, kurie jame dalyvavo. Aštuonerius metus kovojau už savo gyvybę. Buvo depresija, nemiga. Bet kai draugas parsivežė iš užsienio bonsai medelį, man buvo įdomu. Nežinau, kad kas iš aukščiau patarė, ir aš įkalbėjau, kad jį man parduotų“, – pasakojo K. Ptakauskas.