Klaipėdietė Jovita Traškevičiūtė – jūrininko dukra, tad jos gyvenimas taip pat neatsiejamas nuo uosto magijos, laivų.
Trečiakursė Klaipėdos universiteto studentė Jovita nesitikėjo, kad staiga jos gyvenimas apvirs aukštyn kojomis. Ji net pagalvoti negalėjo, jog po tėčio netekties jai, kartu su broliu teks prižiūrėti du laivus, rūpintis jais, kviesti žmones į pasiplaukiojimus Kuršių mariomis, Danės upe ar siūlyti egzotišką nakvynę laive.
Paskatino prisiimti atsakomybę
Tėčio netektis paskatino jauną merginą ir jos brolį prisiimti didžiulę atsakomybę. Justina visada tikėjo savo tėčiu – jūrininku Vytautu Traškevičiumi, palaikė jo kiekvieną naują idėją, vertino jo svajones. Visa šeima, o ypač ji kartu su broliu Tomu, nuoširdžiai džiaugėsi ir įsigytais patyrusio jūrininko pramoginiais laiveliais – „Saga Bona“ bei „Tu vėjo paklausk“.
Jūrininkas Vytautas Traškevičius pats žadėjo rengti pramogines išvykas naujaisiais laivais, ir netgi kelis mėnesius plukdė vasaromis į uostamiestį atvykusius svečius, kvietė į pramogines keliones laivu klaipėdiečius, romantikos ar naujų įspūdžių išsiilgusias poras, šeimas.
Jovita nesitikėjo, kad tiek trumpai tėtis tegalės pasidžiaugti savo naujaisiais pirkiniais – pramoginiais laivais, o jai teks ne tik studijuoti universitete, bet ir prisiimti metamus gyvenimo iššūkius. Deja, kiekvienas prieš ateidamas į šį pasaulį, atsinešame savo likimą, ne išimtis ir Vytautas Traškevičius, kuris iškeliavo Anapilin priartėjęs prie savo svajonės, bet nespėjęs ja ilgėliau pasidžiaugti.
„Niekada nežinosi, kur tave gyvenimas nuves, prieš metus tikrai nebūčiau niekam pasakiusi, kad pasinersiu į pramoginių laivų nuomos veiklą, negalėjau nė pagalvoti, kad tėčio nebeliks“, – atviravo Jovita.
Ne prabanga ir komfortas
Didžiule meile laivams, pasišventimu magiškai vandens stichijai patyręs jūrininkas sugebėjo užburti visą savo šeimą. Jo pėdomis seka ir Jovitos brolis Tomas Traškevičius, kuris yra laivavedys.
Be laivų, vandens pramogų ir didžiulio noro tęsti savo tėčio idėjas, vizijas ir svajones jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo ir Jovita. Jūrininko pasakojimai apie aplankytus viso pasaulio kampelius, gyvenimo būdas, paslaptinga vandens stichija patraukė ir ją. Jovita kartu su broliu Tomu dabar atsakinga už du pramoginius laivus – „Saga Bona“ bei „Tu vėjo paklausk“.
Viename jų įkurta egzotiška nakvynės vieta – mini viešbutis laive. „Saga Bona“ – vasaromis plukdo keleivius. Pasibaigus sezonui, „Saga Bona“ jau iškelta iš Danės upės laukia kitos vasaros, tačiau motorinė jachta „Tu vėjo paklausk“, vis dar laukia svečių.
Šis laivelis yra pačioje Klaipėdos širdyje – Danės upėje tarp Biržos ir Pilies tiltų. Jame įkurtas unikalus viešbutis – nakvynės vieta laive.
Svečius, norinčius patirti nepaprastų pojūčių, ir drįstančius apsistoti šiame laive traukia ne prabanga ir komfortas, o lengvas Danės upės siūbavimas, saulės spinduliai, senamiesčio vaizdai, rytinė kava laivo denyje.
Gimtinė Švedija
Jovita pasakojo, jog motorinės jachtos, kuri dabar pavadinta „Tu vėjo paklausk“ vardu gimtinė Švedijos karalystė. Ji pastatyta 1951 metais, išskirtinai iš ąžuolo medienos, kuri šiam laivui statyti džiovinta net 20 metų. Lentų korpuso apsiuvimui ir tvirtinimui naudotos tik varinės vinys.
Nulesta į vandenį ši jachta pakrikštyta „Fisckekuta“ vardu. Viso buvo pastatyta 12 tokių laivų. Pirmoji laivelio paskirtis – žvejyba Baltijos jūroje. 1980 metais šį laivą nupirko Švedijos Karalystės valstybinis advokatas Acko Schanger. Tuomet motorinė jachta gavo naują vardą – „Tekla“, kuris reiškia „Mažoji ledi“. Advokatas buvo nusipirkęs nedidelę salą Švedijos archipelage ir įsirengęs ten vasarvietę. Laivo savininkas stengėsi laivą pritaikyti savo poreikiams, bet nepamiršti ir jo autentiškumo.
Medinis laivo korpusas buvo padengtas karštu plastiku su sintetiniais plaukeliais, įstatytas „Ford Volvo – Penta“ 6 cilindrų ir 2,6 litrų dyzelinis variklis su reduktoriumi, įrengtas radaras, radijo stotis, hidraulinis vairas. Buvo išsaugotas originalus burės stiebas, jis viduje pilnai neuždarė špangautų ir rėmo, sudėjo žalvarinius iliuminatorius.
Dabar ši jachta jau Lietuvoje, pavadinta išskirtiniu vardu „Tu vėjo paklausk“ laukia poilsiautojų ir svečių. Pasak Jovitos, šis sezonas nuo gegužės abiems pramoginiams laivams buvo pirmasis.
Nakvynė ir rudenį
Mergina atviravo, jog tėčiui sukakus 58-iems metams – jis nusprendė nebekeliauti po pasaulį, o maištinga jūrininko siela norėjo apsistoti namuose, čia pat Klaipėdoje. Praėjusį rudenį įsigyti du laivai vasaromis turėjo plukdyti keleivius, rodyti jiems Klaipėdos ir jos apylinkių grožį.
Kadangi pats Vytautas ne kartą nakvodavo savo laive, tad teikti nakvynės paslaugas istorinėje jachtoje, pati idėja gimė natūraliai.
„Tėtis namuose būdavo retas svečias, nuolat sakydavo, kad nakvynė laive jam patinka. Į namus užsukdavo tik nusiprausti, išsiskalbti, o vakare – vėl į laivą. Tai parodė, kad sąlygos nakvoti šioje motorinėje jachtoje tikrai yra. Vos įkėlus į socialinius tinklus pasiūlymą apsinakvoti laive – sulaukiau nemažo susidomėjimo. Šią vasarą, apkrovimai buvo nemaži, ypač rugpjūtį“, – atviravo pašnekovė.
Liepą netekus tėčio, jai ir jos broliui teko prisiimti atsakomybę už du tėčio laivus. Čia nakvojo nemažai lietuvių, buvo ir užsieniečių, tačiau dėl karantino jų labai nedaug. „Be abejo, rudenį apkrovimai mažesni, tačiau laivas vis dar stovi Danės upės krantinėje ir kartą į savaitę sulaukia svečių“, – pasakojo apie savo laivą jūrininko dukra.
Pašnekovė akcentavo, jei orai leis, laivas „Tu vėjo paklausk“ bus nuomojamas visą rudenį ar net žiemą.
„Šie laiveliai – man gražiausias prisiminimas apie tėtį. Jis juos abu įsigijo praėjusį rudenį, įdėjo į juos be galo daug savo rankų darbo – reikėjo juos perdažyti, sutvarkyti. Netgi žiemą jis važiuodavo į laivus, kažką juose tvarkydavo, remontuodavo, krapštydavosi, kol galų gale pamatėme rezultatą. Tėtis ne kartą man sakydavo, kad šie laivai – lyg išsipildžiusi viso gyvenimo svajonė. Jis labai mylėjo jūrą, keliones ir šiuos laivus. 40 metų išdirbo jūrininku, buvo sukaupęs nemažai patirties, gyvenime buvo visko matęs. Jis buvo tikras jūros žmogus, pasišventęs savo profesijai. Manau, kad nereikia žmonių spausti, smukdyti. Reikia juos skatinti, remti, ypač tuomet, kai jie užsidegę savo veikla, siekia realizuoti savo idėjas, vizijas ir svajones. Daug kartų iš aplinkinių girdėjome skeptiškas nuostatas. Žmonės su ironija sakydavo: „Kam tau tie laivai, ką čia prisigalvojai,“ – dalijosi prisiminimais apie savo tėtį Jovita, kuriai svarbu skeptikams įrodyti, kad tėčio svajonė gali sėkmingai gyvuoti.
Danės upe
Abu laivai – „Saga Bona“, ir „Tu vėjo paklausk“ yra skirti pasiplaukiojimams. Pirmuoju gali plaukti 6 keleiviai, jame nakvynės paslaugos neteikiamos. O štai „Tu vėjo paklausk“ talpina 11 keleivių pramoginiam pasiplaukiojimui, jame yra 2 miegamos vietos.
Šį rudenį pasiplaukiojimų neorganizuojama, teikiama tik nakvynės laive paslauga. Apsistojusiesiems tenka miegoti atskirai, nepaisant to, šią nakvynę renkasi ir jaunos poros, ir pagyvenę žmonės. Su „Saga Bona“ sezono metu siūlomos kelionės Danės upe – į kitą pusę už Meridiano.
„Kuršių mariomis gali plaukti daugelis laivų, o mes galime keleivius plukdyti Danės upe, nes tai leidžia katerio grimzlė. Plaukiame į Dreverną per Vilhelmo kanalą, kitomis upėmis, kur galima laivyba. Pagal poreikį įjungiame romantišką muziką, kad būtų jaukiau, plukdome mažiausiai du keleivius, tad plaukimu Saga Bona labai žavisi poros“, – pasakojo apie savo laivus pašnekovė. Pasak Jovitos, „Saga Bona“ – tai raudonmedžio kateris, pagamintas 1993 metais taip pat Švedijoje.
Pirmasis šeimininkas įsigijęs raudonmedžio katerį, jį visiškai restauravo, o vėliau pardavė tėčiui, nes pats gyvena mažame Švedijos miestelyje, kuriame nėra vandens telkinių. Jį labai gyrė ir jūrininkai, ir tie, kurie nusimano apie laivus. Vos parplukdytas į Lietuvą, jis sulaukė nemažai komplimentų.
Tiki tėčio sėkme
„Aš buvau tas žmogus, kuris nuo pirmųjų dienų tikėjo tėčio sėkme, palaikiau jo svajonę. Vos jam pradėjus dirbti su naujais laivais, rėmiau jį, sukūriau paskyrą socialiniame tinkle, viešinau paslaugas, rinkau užsakymus, bendravau su klientais. Tėčiui pranešdavau užsakymo maršrutą, laiką. O jis užsiimdavo rimtesniais dalykais – laivo remontu, keleivių plukdymu. Dabar šią veiklą perėmė mano brolis“, – minėjo Jovita.
Pašnekovė džiaugėsi, kad brolis seka tėčio pėdomis, yra laivavedys. Šiuo metu jis išplaukęs į jūrą, bet vasarą pasišvęs keleivių plukdymui.
„Mums su broliu šie laivai – tai šeimos tradicijų tęstinumas, tėčio svajonių pavertimas realybe. Mes tai darome ne dėl pinigų, o dėl atminimo išsaugojimo. Kiekvienas mūsų klientas mums labai svarbus, tad su nekantrumu laukiu pavasario, naujos užsakymų gausos. Noriu tobulėti, kurti naujas idėjas, išmokti sezono pamokas, vengti klaidų. Labai tolimos ateities neplanuoju, bet tikrai žinau, kad ateinantį sezoną tikrai dirbsime su pramoginiais laivais. Norėčiau išsklaidyti skeptikų mintis, ir žiūrėdama jiems į akis pasakyti – mums pavyko, tėčio vizija virto realybe“, – apie savo ateities planus svarstė jūrininko dukra.
Svarbu – atsakingai
Pasiteiravus, ar nebuvo tokių klientų, kurie po savęs paliko netvarką, šiukšles, ar nereikia daug tvarkytis po kiekvienos nakvynės, Jovita patikino, kad visi jos klientai tvarkingi, kultūringi.
Ji labiau baiminasi tik dėl vieno – kad apsistojusieji laive, nespaudytų vairinėje esančių mygtukų. Netikėtai užsivedus laivui, gali kilti problemų.
„Svarbu, kad žmonės suvoktų, kad nakvoja laive, kur reikia elgtis labai atsakingai“, – išdavė savo nerimą rekreacijos ir turizmo studentė, kuri šiemet rengs baigiamąjį darbą apie pramoginius laivus.