Klaipėdiečiai liūdnai juokauja, kad prieš 11 metų viadukas vietoje nepralaidžios žiedinės sankryžos miesto prieigose ties Jakais buvo pastatytas tik tam, kad automagistrale į Palangą važiuojantys vilniečiai kelionės tikslą galėtų pasiekti be kliūčių ir nestovėdami spūstyse.
Šiemet užbaigta estakada virš žiedinės Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos, kuri yra magistralės Vilnius-Klaipėda tęsinys, atvėrė kelią tiems patiems vilniečiams negaištant spūstyse pasiekti ir Kuršių neriją.
Tačiau tiek klaipėdiečiai, tiek rajono gyventojai važiuodami kitomis kryptimis ir toliau dūsta spūstyse.
Nebaigtos statybos
Šiuo metu naudojama trijų lygių Jakų sankryža buvo pastatyta 2013 m. Tačiau iki šiol akis bado detalės, kurios liudija, kad objektas nėra užbaigtas.
Nėra įrengta nuovaža iš automagistralės tęsinio į Klaipėdos Tilžės gatvę, neįrengta nuovaža iš Klaipėdos į krašto kelią A141 Šilutės kryptimi. Trūksta dar kelių nuovažų, kurias įrengti numatyta įgyvendinant trečiąjį šio projekto etapą, kurį užbaigus būtų bent iš dalies išspręstos pačios Klaipėdos ir aplinkinių vietovių susisiekimo problemas. Deja, šis etapas jau 11 metų vis atidėliojamas.
Beveik prieš du dešimtmečius pradėjus sankryžos tarp Sudmantų ir Jakų kaimų projektavimą suskaičiuota, kad per sankryžą per parą pravažiuodavo 25 tūkst. automobilių. Šiuo metu šis skaičius patrigubėjęs – „VIA Lietuva“ duomenimis, šiuo metu per parą vidutiniškai pravažiuoja 75 tūkst. transporto priemonių. Tačiau šio transporto mazgo pralaidumo didinimas nenumatytas.
Numetė į patvorį
Dešimt metų Klaipėdos miesto savivaldybės meru dirbęs Rimantas Taraškevičius prisimena, kaip prasidėjo šios sankryžos rekonstrukcija ir kuriuos politikus Vyriausybėje teko „paspausti“, kad darbai paspartėtų. Tačiau jis neprisiminė, kodėl viadukas taip ir nebuvo užbaigtas.
„Su mumis (Klaipėdos miestu) niekas nesitarė. Kiek skyrė pinigų, tiek darbų ir atliko. Nes tai yra ne miesto, o valstybinės reikšmės objektas. Statybos prasidėjo, kai susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o juostelę perkirpo Susisiekimo ministerijai vadovavęs Eligijus Masiulis. Bet jokių konkrečių pažadų dėl galutinio užbaigimo nesame gavę. Prieš keletą metų Klaipėdoje viešėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis. Aš jo tuomet ir paklausiau, kada planuoja užbaigti viaduką? Skvernelis net nustebo, jis baigtas, atsakė. Pasiūliau grįžtant namo į Vilnių sustoti ir jį atidžiau apžiūrėti. Manau, kad jie tiesiog užmiršo, kad jis nebaigtas. Numetė projektą į patvorį ir užmiršo“, – keliolikos metų senumo įvykius prisiminė R. Taraškevičius.
Tai, kad kurį laiką idėjos užbaigti transporto mazgą tuometėje Kelių direkcijoje pleveno, liudija ir prieš 9 metus Klaipėdos priemiesčių gyventojams siųstas raštas. Jame tuometis l. e. p. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Juozas Gedvilas rašė: „Kelių direkcija yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrą, priežiūrą ir saugių eismo sąlygų sudarymą jame... Iki 2020 m. planuojama įgyvendinti galutinius Jakų transporto mazgo tobulinimo darbus – įrengti papildomą atšaką Klaipėdos-Palangos kryptimi“.
Tačiau iki 2020 – ųjų šis pažadas nebuvo įgyvendintas, o vėliau, anot R. Taraškevičiaus, projektas buvo „numestas į patvorį“.
Persikėlė į miestą
Dėl šioje sankryžoje piko valandomis susidariusių spūsčių ne vienas klaipėdietis yra net pakeitęs gyvenamąją vietą. Klaipėdos rajone gimusi ir kelis dešimtmečius rajone gyvenusi, tačiau Klaipėdos mieste dirbusi Vida „Delfi“ prisipažino, kad neapsikentusi nuolatinių spūsčių važiuojant į darbą ir grįžtant iš namo jos šeima pardavė visą nekilnojamąjį turtą rajone ir persikraustė į miesto centrą.
„Dabar gyvename ir dirbame centre, o automobilį matome tik retsykiais. Visur nueiname pėsčiomis. Tą gyvenimo etapą, kai spūstyse praleisdavome po 3-4 valandas per dieną, prisimenu su siaubu. Net ir dabar važiuodama iš Vilniaus plento į centrą pro Jakų žiedą ir Liepų gatvę piko valandomis sugaištu apie pusantros valandos“, – savo patirtimi dalijosi klaipėdietė.
Klaipėdos rajono, kurio teritorijoje pastatytas transporto mazgas, savivaldybė patvirtino, kad ne sykį kreiptasi AB „VIA Lietuva“ (buvusią Lietuvos kelių direkciją), kuriai ir priklauso Jakų viadukas, tačiau nuolat sulaukdavo neigiamo atsakymo.
„Klaipėdos rajono savivaldybė kelis kartus domėjosi dėl būsimų „Via Lietuvos“ investicijų į Jakų žiedą ir jo pralaidumo didinimą, tačiau visuomet sulaukdavo to pačio atsakymo, kad kol kas lėšos tam nėra numatytos. Savivaldybė supranta, kad nepatogumų dėl eismo kamščių kyla nemažai, tačiau mes galime tik raginti „Via Lietuvą“, kad į šį transporto mazgą būtų investuojama, nes tai valstybės turtas. Be abejonės, tam dėmesio turėtų būti skiriama tikrai daugiau, nes tai strateginis objektas, kuris leidžia pasiekti tiek mūsų jūrų uostą, bet ir kaimyninę Latviją ar kurortinį miestą – Palangą“, – paaiškino Klaipėdos rajono mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas
„Auksinius kiaušinius dedanti višta“
Jau ne pirmus metus uostamiesčio verslas sulaukia pagyrų, kad Klaipėda ir joje veikiančios uosto bei pramoninėse teritorijose įsikūrusios įmonės yra lyg „auksinius kiaušinius dedanti višta“. Tačiau mokėdamas mokesčius šalies biudžetui Klaipėdos verslas stebisi, kad sumetus pinigus į bendrą katilą jie paskirstomi neadekvačiai. Tie, kurie sumokėjo daugiau, nebūtinai gauna ką nors mainais, o klaipėdiečių pinigai neretai lieka sostinėje arba paskirstomi dotuojamoms savivaldybėms. Net ir tai pačiai Neringai.
Didžiausia Baltijos šalyse tabako gaminių bendrovė bei viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje „Philip Morris Baltic“ gamyklą Klaipėdos prieigose greta Jakų sankryžos statė būtent dėl patogaus susisiekimo. Ši įmonė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje – pirmąjį šių metų į šalies biudžetą sumokėjo – 124,2 mln. eurų.
Greta veikia ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonės, kurios investavo šimtus milijonų eurų bei sumokėjo dešimtis milijonų eurų įvairių mokesčių.
Kitoje pusėje, tarp Vilniaus plento ir Tilžės gatvės šiuo metu statomi įvairūs logistikos centrai ir gamyklos, kurioms ėmus veikus transporto srautai dar labiau padidės.
Ką bekalbėti apie didžiausią šalies transporto mazgą – uostą. AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija šiemet valstybei išmokėjo 19,5 mln. eurų dividendų, tai yra 70 proc. grynojo pelno. 2022 m. įmonės grynasis pelnas siekė 24,5 mln. eurų, iš kurių 14,23 mln. Eur konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Į valstybės biudžetą tuomet įmonė sumokėjo 7,67 mln. eur dividendų, „Delfi“ informavo KVJU direkcija.
AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas taip pat pripažino, kad mažas privažiuojamųjų kelių pralaidumas, kuris susidaro momentiniais atvejais ne tik dėl transporto, judančio į uostą, bet ir kitų įmonių ar miesto transporto, turi neigiamą įtaką uosto veiklai.
Svarbu ir valstybingumui
Klaipėdos miesto savivaldybė puikiai susipažinusi su aprašyta situacija, tačiau ir ji neturinti jokių svertų paveikti valstybinę įmonę „VIA Lietuva“, kuri savo investicijas planuoja pagal skirtą finansavimą.
Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus siūlo pažvelgti į šią sankryžą ne tik ekonominiu, bet karinio mobilumo požiūriu. Būtent aptariama sankryža bei realijų nebeatitinkantis jos pralaidumas ribotų tiek pabėgėlių srautus, tiek sąjungininkų paramos priėmimą. Tai jau susiję ne tik su žmonių gyvybėmis, bet ir valstybingumu.
„Vienas iš svarbiausių transporto mazgų – Jakų žiedas – yra pagrindinė jungtis įvažiuojant ir išvažiuojant iš miesto. Tačiau po pastarųjų karinių pratybų, imituojant gyventojų evakuaciją, tapo aišku, kad miesto infrastruktūra nėra pritaikyta masinei evakuacijai. Jei tokios būtinybės atsirastų, gyventojai susidurtų su dideliais eismo kamščiais.
Jakų žiedas yra svarbus ne tik Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams, bet ir pajūrio svečiams. Nors jo rekonstrukcija buvo vykdoma 2008-2012 m., tai nebuvo miesto valdžios projektas – už darbus atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Deja, dalis projektinių sprendimų iki šiol nėra įgyvendinti...
Dėl tolimesnės Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbų ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją. Vos pradėję darbą savivaldybėje, praėjusių metų pavasarį, siuntėme oficialų prašymą inicijuoti rekonstrukciją bei įrengti papildomą kelio A13 jungtį su Tilžės gatve. Nors šie klausimai buvo kelis kartus aptarti susitikimų su Susisiekimo ministerija metu, konkrečių sprendimų dar nesulaukėme“, – apgailestauja Klaipėdos miesto meras.
Pažadėjo, bet neištesėjo
Jakų sankryža ne vienintelis valstybės institucijų neištesėtas pažadas. Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, 2008 m. buvo parengtas projektas, numatantis keturių eismo juostų įrengimą nuo Jakų žiedo Šernų link krašto kelyje A141. Tai būtų pagerinę įvažiavimą į žiedą, tačiau šis projektas iki šiol neįgyvendintas.
„Be to, Lypkių gatvės rekonstrukcija, kuri padėtų užtikrinti karinį mobilumą ir sumažintų Šilutės plento apkrovą, šiais metais nebuvo pradėta, nes nebuvo skirta tikslinė dotacija, nors Klaipėdos savivaldybė turi tiek parengtą projektą, tiek statybos leidimą“, – atsakyme „Delfi“ raštu dėstė A. Vaitkus.
Nėra pinigų
Į „Delfi“ klausimą, kada planuojama pradėti vadinamojo Jakų transporto mazgo trečiojo etapo statybų darbus AB „VIA Lietuva“ po savaitės delsimo per komunikacijos vadybininkę Eglę Nemanytę atsakė, kad „dėl riboto finansavimo tolimesnis Jakų mazgo modernizavimas šiuo metu nėra planuojamas“.
Kada ketinama tęsti nebaigtus darbus, atsakymo negavome.
Buvo skelbta, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų).
Seimo narys klaipėdietis Eugenijus Genvilas, priklausantis Liberalų sąjūdžiui, „Delfi“ prisipažino, kad ir jo netenkina Vyriausybės pateiktas kitų metų šalies biudžetas, kuriame kelių priežiūrai skiriama mažiau nei skirta šiemet.
„Viskas Lietuvoje vyksta per lėtai. Net keliams Lietuvoje skiriama per mažai pinigų. Esu nepatenkintas pristatytu kitų metų biudžeto projektu, kuriame finansavimas keliams mažėja 11 procentų. Manau, kad mes tokiam biudžeto projektui nepritartume. Keliai, ar čia kariniai, ar ne kariniai dalykai, bet jie griūna. Reikia didinti finansavimą, o Vyriausybės pateiktame projekte kol kas numatyta mažinti. Mes tam nepritarsime“, – sakė E. Gentvilas.
Algis Latakas, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius:
„Idėja Lietuvai – stiprinti transporto ir logistikos sektorių, skirti ypatingą dėmesį infrastruktūros vystymui ir jos apsaugai.“
Susisiekimo ministerijos komentaras:
„Šiuo metu yra įgyvendinti Jakų žiedinės sankryžos projektai: įrengta estakada kryptimis Kaunas–Klaipėda ir Klaipėda–Kaunas, taip pat įrengtos dvi estakados Kaunas–Palanga ir Palanga–Kaunas. Įvertinant pradėtų strateginių kelių projektų įgyvendinimo svarbą bei kylančius iššūkius plėtojant kelių infrastruktūrą, palaikant tinkamą kelių ir tiltų būklę bei šiems poreikiams skiriamą nepakankamą finansavimą, artimiausiu metu AB „Via Lietuva“ neplanuoja plėtoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 304,77 km Jakų sankryžos.“
