Didžiausioje, Kauno LEZ, yra įsikūrę apie šimtas vietos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei devyni tūkstančiai žmonių, rašoma praanešime spaudai.
„Šiuo metu Kauno LEZ investavusios 40 Lietuvos kapitalo įmonių, kurių bendra investicijų suma 2022 metų duomenimis siekė 520 mln. EUR, o užimtas plotas daugiau nei 110 ha. Čia įsikūrę tokie aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai, kaip UAB „Elinta“, UAB „Axioma Metering“ UAB „Pienas LT“, UAB „Ryterna“ bei kt. Didžiausią plotą šiuo metu užima didžiausias investuotojas lietuviško kapitalo UAB „Freda“, – statistika dalijasi Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.
Pirmasis lietuviškas investuotojas įžvelgė perspektyvas
Vytauto Jokužio vadovaujama UAB „Elinta“ buvo viena pirmųjų Kauno LEZ įsikūrusių bendrovių. Prisimindamas 2007-uosius, kai čia UAB „Elinta“ pasistatė pirmą pastatą, pašnekovas prisipažįsta, jog tada tai atrodė labai rizikingas sprendimas.
„Turėjau ir aš nemažai abejonių, juk anuomet Kauno LEZ buvo tušti laukai, kuriuose stovėjo vienas sandėlis ir per teritoriją ėjo vienas nedidelis asfaltuotas keliukas“, – prisimena V. Jokužis.
Sprendimą keltis į tą tuščią lauką anuomet UAB ,,Elinta“ vadovas priėmė vadovaudamasis kriterijais, kurie jam atrodė svarbūs.
„Man labai patiko atskiro gamybinio rajono idėja. Manau, kad įmonė, kurios veikla yra gamyba, turi būti įsikūrusi tokioje teritorijoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų, prekybos centrų ir aišku, kad jie ir ateityje neišdygs toje teritorijoje“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, kitas LEZ privalumas – infrastruktūra, kuri jau buvo suplanuota įmonei čia kuriantis.
„Aš nesu statybininkas, esu inovatyvių verslų kūrėjas. Man visai nesinori gaišti laiką rūpinantis įvairiais infrastruktūriniais projektais, tokiais, kaip kelių ir vamzdžių tiesimas, elektros atvedimas, kanalizacija, vandentiekis“, – dar vieną argumentą, kodėl rinkosi būtent šią teritoriją įvardija UAB „Elinta“ vadovas.
Jis prisipažįsta, kad svarstė dar keletą alternatyvių lokacijų, tačiau paskaičiavus, kiek kitose vietose kainuotų kad ir nedidelės kelio atkarpos nutiesimas, pasirodė, kad tai kainuotų kone brangiau nei viso pastato statyba.
„Žinoma, ne paskutinėje vietoje priimant šį sprendimą buvo ir įvairios nuolaidos bei subsidijos, taikomos LEZ besikuriančioms įmonėms. Tai ir pelno, ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos“, – pasakoja V. Jokužis.
UAB ,,Elinta“ vadovas įvardija ir dar vieną privalumą, apie kurį nedrąsiai svajojo, kai verslas dar čia tik kūrėsi:
„Jei mūsų įmonė, kuri teikia automatizavimo bei robotizavimo paslaugas, įsikurs zonoje, kur bus daug pramonės įmonių, tai tos pramonės įmonės galėtų būti ir mūsų klientais.“
V. Jokužis džiaugiasi, kad ši svajonė tapo realybe: „Šiandien jau daug pramonės įmonių, įsikūrusių Kauno LEZ, ypač pastaruoju metu, yra pagrindiniai mūsų klientai. Tai mums leidžia labai greitai reaguoti į bet kokius gedimus ar nesklandumus ir teikti kokybišką servisą.“
UAB „Elinta“ vadovas dalijasi ir skaičiais, kurie iliustruoja sėkmingą įmonės veiklą: „Kai įsikėlėme į Kauno LEZ mūsų pajamos buvo 5,6 mln. eurų, 2022 metais mūsų įmonių grupės konsoliduotos pajamos buvo 32,8 mln. eurų. Veiklą pradėjome su 48 darbuotojais, dabar jų turime 208. Veiklos pradžioje mūsų grupę sudarė trys įmonės, dabar jau šešios.“
Atstumai matuojami ne kilometrais, bet minutėmis
Dar vienos lietuviško kapitalo įmonės UAB „Axioma Metering“, kuriančios ir gaminančios išmaniuosius vandens skaitiklius, generalinis direktorius Ignas Vosylius pasakoja, kad į Kauno LEZ bendrovė persikėlė prieš šešerius metus, nes tai atliepė augančios bendrovės poreikius.
„Iš pradžių mūsų gamykla buvo kone pačiame Kauno centre. Norėjome pakelti savo technologinę bazę į visai kitą lygį ir turimas senovinis pastatas su esama infrastruktūra ne visai tiko pasaulinio lygio verslui, todėl ieškojome tinkamos vietos“, – prisimena pašnekovas ir džiaugiasi, kad nereikėjo išsikelti nei iš Kauno, nei iš Lietuvos.
I. Vosylius pastebi, kad Kauno LEZ geografinė padėtis labai palanki eksportuojantiems gamintojams.
„Tiek logistikos, tiek susisiekimo prasme tai patogi vieta. Net jei mūsų klientai atskrenda ne į Kauną, o į Vilnių, pasiekti Kauno LEZ gana patogu, nereikia važiuoti per visą miestą. Nemažai mūsų darbuotojų irgi yra iš Vilniaus. Juk dabar atstumai matuojami ne kilometrais, bet minutėmis – kiek užtrunka kelionė nuo durų iki durų“, – sako jis.
Ir džiaugiasi, kad infrastruktūra nuolatos gerėja:
„Naujas viadukas palengvino susiekimą su Karmėlavos keliu, atsirado ir jungtis su autostrada. Inžinierinė infrastruktūra nuo pat pradžių buvo patogi.“
Pasak I. Vosyliaus, galėtų būti geresnis viešasis susisiekimas: „Darbuotojams, ypač dirbantiems pamainomis, vis dar jis nėra labai patogus, todėl mes savo darbuotojams organizuojame transportą patys.“
LEZ plėtra – pagrindinis investuotojų ir gamintojų rūpestis
Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis pastebi, kad argumentai, kodėl lietuviško kapitalo įmonės kuriasi LEZ, yra labai panašūs, kaip ir užsienio investuotojų: tai jau parengti žemės sklypai investicijoms, greitesni įsikūrimo procesai, darbo jėgos pasiekiamumas bei mokestinės lengvatos.
„Lietuviško kapitalo įmonių projektuose 2022 metų pabaigos duomenimis buvo sukurta virš 4 200 darbo vietų, su darbo santykiais susijusių mokesčių sumokėta 27 mln. eur. ir 0,8 mln. eur. pelno mokesčio.
Abi kalbinti lietuviškų įmonių vadovai, tiek V. Jokužis, tiek I. Vosylius sutartinai tvirtina, kad šiuo metu pagrindinė problema, su kuria susiduria ir kiti investuotojai – ploto plėtrai trūkumas.
V. Jokužis sako, kad jei anuomet, 2007-aisiais būtų numatęs, kad įmonė taip išaugs, būtų tikrai įsigijęs gerokai didesnį sklypą: „Jei 2007 metais pirmojo pastato kone du trečdalius nuomojome, tai dabar esame išsiplėtę tiek, kad jau neužtenka prieš porą metų įsigyto antrojo pastato ir kitais metais planuojame dar vieno statybą.“
I.Vosylius sako, kad UAB „Axioma Metering“ įsikūrė Kauno LEZ 2017-aisiais, kai čia jau buvo visa reikiama infrastruktūra.
„Į LEZ atėjome turėdami sąlygą, kad būtų erdvė ne tik persikėlimui, bet ir plėtrai, augimui. Todėl įsigijome vieną sklypą, kuriame iškart pastatėme gamyklą, o kaimyninį nusipirkome planuodami plėtrą. Dabar ši plėtra įgyvendinta, pabaigėme statyti ir naująją gamyklą, kuri yra dvigubai didesnė už pirmąją ir jas sujungėme į vieną didelę gamybinę bazę“.
I.Vosylius džiaugiasi, kad apyvartą pavyko padidinti net šešis kartus nuo atėjimo į LEZ, o įmonės ši metu savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 60 šalių. Jis pabrėžia lietuviško verslo skirtumą nuo užsienio investuotojų:
„Lyginant su užsienio įmonėmis, įsikūrusiomis Kauno LEZ, kurios yra gamybinės organizacijos, vykdančios savo motininių įmonių gamybines funkcijas, mes esame kitokie: čia patys kuriame produktą – nuo idėjos iki galutinės realizacijos, pardavimų ir popardaviminės priežiūros. Gamyba, aišku, yra irgi svarbi mūsų veikos dalis, ji užima nemažai mūsų patalpų, tačiau administracija, projektų, pardavimų skyriai ir kiti irgi įsikūrę čia.“
Pasak jo, lietuviškas verslas tuo ir išskirtinis – tai gamybinė bazė, ir visa administracija, kuri dirba ne tik organizuodama gamybos aptarnavimą, bet rūpinasi visu verslo vystymu.
Lietuvos Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, kad Kauno LEZ per palyginti trumpą laikotarpį pritraukė itin daug stambių investicijų, susijusių su gamyba: „Didelis LEZ privalumas ir tas, kad čia investavo labai daug vietinio kapitalo, ne tik užsienio investuotojai, taip pat LEZ pasistatė gamyklas ir tos įmonės, kurios jau Lietuvoje jas turėjo“.
Pasak Lietuvos Pramoninkų konfederacijos prezidento, tokį pasirinkimą lėmė ne tik mokestinės paskatos, bet ir išvystyta infrastruktūra, patogi lokacija, sutvarkyti tiek krovininio, tiek keleivinio transporto srautai.