Šios ataskaitos duomenimis, Lietuvoje krovinių vežėjai moka 18,38 Eur/km – tai aukščiausia kaina Europoje (vidurkis – 2,83 Eur/km). Tiesa, į tarptautinę ataskaitą įtraukti ir tranzito duomenys – jam taikomi didesni mokesčiai, todėl jie įtakojo bendrą šalies rezultatą. Nuo 2024 m. pagal galiojančius teisės aktus tranzito duomenys jau skaičiuojami atskirai.
Infrastruktūros mokestis vienam neto tonkilometriui – 1,41 ct, Europos vidurkį viršija beveik tris kartus (0,53 ct).
Tiesa, keleivių vežimas Lietuvoje – bene pigiausias Europoje: Lietuvoje keleivių vežimo kaina – vos 0,45 Eur/km, kai Europos šalių vidurkis siekia 5,6 Eur/km.
Ką tai reiškia verslui ir ekonomikai?
Brangi infrastruktūra mažina Lietuvos konkurencingumą krovinių vežimo srityje, ypač palyginus su kitomis ES šalimis.
„LTG group“ (buvę Lietuvos geležinkeliai) atkerta, kad ES šalyse skiriasi valstybių pagalba valdytojams, skiriasi metodikos, tad vienašališkai sakyti, kad šie tarifai palyginami – nėra teisinga. Be to, mūsų šalyje tarifus daugiau nei 60 proc. išdidina Kaliningrado tranzitas ir ne ES kroviniai.
„LTG Infra“ minimalaus prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo (MPP) paslaugų tarifų dydžius apskaičiuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta metodika (nuoroda). Pabrėžtina, kad, kaip metodikoje numatyta, „LTG Infra“ iš MPP negali generuoti ir negeneruoja pelno.
Pastaruoju metu didžiausią įtaką MPP tarifams darė traukinių darbo apimties kiekio mažėjimas. Didelis krovinių kiekio sumažėjimas ES vidaus rinkoje fiksuotas 2020 m., COVID–19 pandemijos laikotarpiu. Tuomet geležinkelių transportu vežamų krovinių kiekis, skaičiuojant tonkilometriais, smuko 9,7%. Po atokvėpio 2021 m., besistabilizuojančias krovinių tiekimo grandines sutrikdė prasidėjęs karas Ukrainoje. Bendrijos vidaus rinkoje geležinkeliais vežamų krovinių kiekis 2023 m., palyginti su 2022 m., susitraukė 4,7%.
Karo Ukrainoje laikotarpiu didžiausią krovinių rinkos kritimą geležinkelių transportu fiksavo Lietuva, Latvija ir Estija. 2023 m., palyginti su krovinių apimtimi iki karo 2021 m., geležinkeliu vežamų krovinių kiekis tonkilometriais Estijoje smuko 63,7%, Lietuvoje – 56,7%, Latvijoje – 29,5%.
Kitos tarifų dedamosios – Viešosios geležinkelių infrastruktūros (VGI) sąnaudos, kurių didžiausios grupės yra darbo užmokestis, turto nusidėvėjimas, remontas ir techninė priežiūra bei medžiagos ir visi vykdomi projektai, kaip tai nurodo aukščiau minėta metodika.
Nepaisant dviženklės infliacijos VGI sąnaudos, dėl įmonės veiklos optimizavimo 2018–2022 m. išliko stabilios. Sąnaudų detalizacija skelbiama viešai skelbiamose audituotose metinėse finansinėse ataskaitose (nuoroda).
„Norime paminėti, kad „LTG Infra“ nuolat ieško būdų skatinti didesnį vidaus krovinių rinkos transportavimą geležinkelio keliais, kas prisidėtų prie tarifo mažinimo ir artėjimo prie ES tarifų vidurkių. Taip pat šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai, dėl naujų metodinių dokumentų pirkimo, planuojama naujos metodikos pritaikymo galimybė jau 2026/2027 m Tarnybinio traukinių tvarkaraščio tarifams“, – rašoma Lietuvos geležinkelių atsakyme portalui „Delfi“
