Šiuo metu Užimtumo tarnybos (UŽT) informacinėje sistemoje užregistruota virš 11,1 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje, iš jų – kas dešimta (1,1 tūkst.) skirta ir studentams. Pasak UŽT direktoriaus pavaduotojo Gyčio Darulio, studentams daugiausia darbo pasiūlymų būna vasaros laikotarpiu, rašoma pranešime spaudai.
„Vidutiniškai balandžio–rugpjūčio mėnesiais darbo pasiūlymų studentams būna 2 kartus daugiau nei kitais metų mėnesiais. Tačiau vien per 9 šių metų mėnesius Lietuvos darbdaviai pateikė 20,5 tūkst. darbo pasiūlymų studentams – tai yra 3 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir net 9 kartus daugiau nei 2020 m.“, – komentuoja G. Darulis.
Mažesnį darbo pasiūlymų skaičių 2020 m. ir 2021 m. sąlygojo COVID-19 pandeminė situacija, kai karantino metu buvo ribojamos veiklos, kuriose studentams dažniausiai siūlomos darbo vietos.
„Studentams dažniausiai siūloma dirbti paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais bei nekvalifikuotais darbininkais. Daugiausia laisvų darbo vietų jiems siūloma didmeninę ir mažmeninę prekybą (28,3 proc. darbo pasiūlymų), administracinę ir aptarnavimo (17,8 proc.), statybos (11,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (10,9 proc.) veiklą vykdančiose įmonėse“, – sako G. Darulis.
Šių metų spalio 1 d. UŽT registruota 142 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų, iš jų – 3,2 tūkst., pagal studentų registro duomenis, yra studijuojantys asmenys.
Pasiūlo darbą praktikos metu
Pasak didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ personalo direktorės Nijolės Daukšienės, dauguma studentų yra linkę baigti studijas ir tik tada pradėti dirbti, tačiau ne vienam įmonėje atliekama praktika tampa tramplinu į pirmąjį darbą.
„Dažnai praktikos metu gerai pasirodžiusiems studentams pasiūlome darbo vietą, tačiau ne visi nori ar gali derinti studijas su darbu. Gerokai lengviau su paskutinio kurso studentais, su kuriais galima tartis, kad po studijų iškart prisijungtų prie įmonės kolektyvo – tokių įmonėje turime jau ne vieną“, – sako ji.
Įprastai vienu metu įmonėje „Mantinga“ praktiką atlieka 5-7 studentai skirtinguose skyriuose. Kai kurie jų, atlikę 1-3 mėn. trukmės praktiką, grįžta po metų į tą pačią vietą. Vien pernai praktiką atliko 20 studentų, šiemet – jau 25. Daugiausia praktikantų ateina į kokybės technologo arba technologo poziciją, tačiau netrūksta norinčių išbandyti jėgas technikos ar administracijos skyriuose.
„Esame didžiausia duonos gamybinė įmonė regione, tad nemažai studentų, pasirinkusių maisto ar kokybės technologo specialybę studijuoti Kaune, renkasi atlikti praktiką pas mus. Sulaukiame ir studentų iš Marijampolės ar Alytaus, kurie renkasi praktiką arčiau gimtojo miesto ar turi planų po studijų grįžti jame gyventi“, – vardija N. Daukšienė.
Motyvuoti studentai renkasi savanorišką praktiką
Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Vytauto Kučinsko, itin svarbus verslo požiūris į praktiką atliekančius studentus – kai ne tik sudaromos galimybės išbandyti jėgas darbo aplinkoje, bet ir steigiamos specialios stipendijos ar suteikiama galimybė įsidarbinti baigus studijas.
„Vis dėlto tai, kad studentai teikia prioritetą studijoms, yra sveikintinas dalykas. Tai leidžia siekti geresnių rezultatų, dalyvauti studijų užsiėmimuose ir išvengti papildomo streso, kurį neretai patiria dirbantys studentai. Žinoma, ne visi gali sau leisti tik studijuoti, todėl LSS siekia, kad studentai gautų kuo platesnį finansinės paramos galimybių ratą“, – teigia jis.
Dar viena galimybė studentams – savanoriška praktika, kurios metu studentai išbando save konkrečioje organizacijoje.
„Pastebime, kad savanorišką praktiką pasirinkę studentai būna labiausiai motyvuoti ir pasiruošę mokytis. Jei per būtinąją praktiką pasitaiko tokių, kurie atlieka praktiką tik dėl to, kad to reikia, tai savanoriškos praktikos metu matome, kaip jaunimas darniai įsilieja į senbuvių kolektyvą, noriai siūlo idėjas ir aktyviai prisideda prie bendro darbo rezultatų“, – sako „Mantinga“ personalo direktorė.
Pasak jos, dažniausiai praktika studentams yra neapmokama, tačiau įmonėje yra patvirtinta tvarka skirti atlyginimą už praktiką tam tikrose pozicijose. Taip pat studentams iš nutolusių vietovių siūloma pavėžėjimo galimybė ar atvykimo išlaidų kompensacija.
„Per 1 mėn. trukmės praktiką studentai net nespėja atsiskleisti, tik susipažįsta su dalimi procesų. Vis dėlto ne vienas pripažįsta, kad praktikos metu gautos žinios praplečia akiratį ir leidžia geriau suprasti teorinę medžiagą, po praktikos studentai jau gali ir su dėstytojais diskutuoti apie konkrečius atvejus. O pasirinkę savanorišką praktiką, kuri gali trukti iki 3 mėn. per vienerius metus, tų žinių įgauna dar daugiau“, – sako N. Daukšienė.