Vienoje iš Kanarų salyno (Ispanija) saloje įsikūrusi lietuvių kavinaitė – „Soul Kitchen Tenerife“ – pasislėpusi didelio spalvingo pastato vidiniame kieme. Jos savininkas Paulius pripažįsta, čia užklysta tik netyčia pro šalį einantieji, ar tie, kurie apie spalvingais skėčiais papuoštą kavinę, sužino iš „Facebook“ ar „Instagram“. Prisėdus pakalbėti su avantiūrai išsikelti į Tenerifę su šeima pasiryžusiu lietuviu, girdėti nemažai prie staliukų sėdinčių lietuvių: kavinę jau žino nemažai čia atostogų ar dirbti nuotoliniu būdu atvykusių tautiečių.
„Šešerius metus važinėjome čia atostogauti, vis užsibūdavome ilgiau ir ilgiau. Supratome, kad ta saulė ir šilumą mūsų šeimynai priimtina ir reikalinga“, – kodėl nusprendė persikelti gyventi į salą, pasakojo Paulius.
Džiaugiasi vietiniais klientais
Kaip tik prieš porą metų, pavasarį, mėnesį atostogų Tenerifėje praleidę lietuviai grįžo į gimtinę ir po jau mėnesio nusipirko bilietą atgal į šią Ispanijos salą – tik šįkart į vieną pusę.
Tiesa, daliai sostinės gyventojų ir svečių šios kavinaitės pavadinimas gali būti girdėtas. Paulius su žmona ne vienerius metus vystė desertinės „Soul Kitchen Vilnius“ projektą Lietuvoje. Šiuo metu verslas Vilniuje parduotas ir visos jėgos nukreiptos į naują verslą Ispanijoje.
„Turistų pamėgta Plaja de las Amerikas pasižymėjo visada tuo, kad daugiausia kavinių čia tokių, kur vieną kartą ateisi, paragausi ir daugiau nesugrįši. Todėl nusprendėme daryti taip, kad žmonės sugrįžtų. Be to, nebuvo ir gerų desertų pasiūlos“, – pasakojo pašnekovas. Paulius įsitikinęs, kad kol kas nuo pernai liepos pabaigos pradėjusios veikti kavinės strategija pasiteisino: daugiausiai klientų – sugrįžtantys vietiniai gyventojai.
Prieš pusantrų metų su bilietu į vieną pusę ir šeima į Tenerifę atvykęs Paulius iš pradžių neturėjo planų imtis viešojo maitinimo verslo. Pradžioje, dar atostogų nuotaikomis gyvenančią šeimą netikėtai užklupo pandemija ir karantinas.
„Visus karantino mėnesius prasėdėjome čia namuose ir atėjo momentas, kai supratome, kad turime kažką daryti. Dar prieš tai lapkričio mėnesį žmona Kornelija pradėjo dirbti su desertais viename viešbutyje su dabartiniu kolega. Jis – jau 30 metų čia gyvenantis italas, kuris prieš pandemiją kaip tik atnaujino ir iš naujo atidarė viešbutį. Kadangi jį pažinojome iš anksčiau, jis matė iš socialinių tinklų, ką Kornelija moka gaminti ir kokį talentą turi“, – kalbėjo Paulius.
Pandemijai užpuolus Ispaniją pažįstamo italo viešbutis buvo priverstas užsidaryti, tačiau karantino metu atsilaisvino erdvė šalia kolegos biuro, kurioje ir įsikūrė „Soul Kithcen Tenerife“.
„Kai buvo įvestas karantinas, negalvojome grįžti į Lietuvą: koks skirtumas sėdėti čia ar ten. O gyvenimas buvo susidėliojęs taip, kad turėjome kažką pradėti naujo – ar čia, ar Lietuvoje – nelabai mačiau skirtumo“, – tęsė pašnekovas.
Pataikė geru metu
Lietuvoje verslauti jau bandęs Paulius prisipažino, kad visgi tam tikrų skirtumų kuriant verslą Ispanijoje yra.
„Jau supratau, kur reikia dantis sukąsti, kokie aspektai skiriasi. Labiausiai pastebima, kad čia „manjana“ (isp. rytoj) nereiškia rytoj. Net mano kolega, kuris čia jau 30 metų, sako, kad vis dar kartais dėl to susinervina. Jei tenka reikalus tvarkyti su britais, rusais, lietuviais, žinai, kad susitarus dėl konkretaus laiko prekės bus pristatytos laiku. O čia vietiniai gali sakyti, kad prekes pristatys 10 val. ryto, o gausi po pietų“, – atviravo lietuvis.
Nors atrodytų, kad didelę nežinomybę atnešęs virusas gali būti ne pats geriausias metas pradėti verslą, susijusį su viešuoju maitinimu, Paulius mąsto, kad jo šeimai tai buvo geras sprendimas: nors turistų šiuo metu Tererifėje daug mažiau, mažiau ir konkurencijos, nes dalis restoranų ir kavinių savo duris užvėrė visam.
„Be to, esame beveik vieninteliai, kurie siūlo tokį produktą, o aplink esantys viešbučiai vis dar uždaryti. Nors turistų nėra daug, paskutines tris savaites turėjome labai daug klientų lietuvių“, – sakė pašnekovas.
Tuščios kurortinės salos gatvės
Kad Tenerifėje šiuo metu vaizdas neįprastas – tuščios gatvės, dalis verslų uždaryta, naktimis juoduoja didžiulių viešbučių kompleksų langai – patvirtina ir ilgus metus čia atostogavęs verslininkas.
„Galima palyginti Tenerifė su Palanga karštą vasaros savaitgalį ir žiemą. Tai dabar čia kaip žiemą, nors įprastai tokiu metu, kai Europoje šalta, čia svečiuojasi labai daug turistų“, – savo pastebėjimais dalijosi jis.
Ypač skaudžiai iš turizmo gyvenančiai salai kirto ir prieš naujus metus įsigaliojęs draudimas atvykti svečiams iš Didžiosios Britanijos. Būtent britai itin buvo pamėgę šią salą šaltuoju metų laiku.
Nepaisant to, kad turistų Tenerifėje šiuo metu itin mažai, Paulius prisipažįsta sugebantis išlaikyti naujai atidarytą kavinę: „Išsilaikome ir išgyvename, o viskas, kas atkeliautų papildomai, mums būtų tik į didesnę naudą“.
Šiuo metu kavinėje be Pauliaus ir jo žmonos Kornelis, kuri gamina desertus atskirai įrengtame ceche, dar dirba trys žmonės.
„Žmona daro desertus, o aš kavą, kartais indus paplaunu, kartais grindis pavalau. Iš savininkų pusės dabar sunku turėti ir išlaikyti darbuotojus – žmonės įpratę turėti pastovius grafikus, o dabar nieko planuoti negali, net produktų užsakymų planavimas yra iššūkis, nes nežinai, kaip bus rytoj“, – kalbėjo Paulius.
Po mėnesio – jau antra kavinė
Šiomis dienomis Paulius su žmona gyvena dar vienu nauju džiaugsmu – jiems pavyko gauti prekybinę vietą viename svarbiausių Tenerifės prekybos centrų „Siam mall“, kuriame jau kovo mėnesį turi atsidaryti nauja „Soul Kitchen Tenerife“ kavinė.
Iššūkių kelia ir naujos komandos subūrimas. Dirbdami prekybos centre verslininkai jau negalės būti lankstūs su darbo laiku, todėl turės užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą desertinės darbą. Paulius skaičiuoja, kad teks suburti bent 6 žmonių komandą, o kartu prisipažįsta, kad jau yra nusižiūrėjęs bent tris lietuvius, kurie padės vystyti ir veikti verslui.
„Lietuvoje tu žinai, kad su visais gali susitarti tiksliai ir gausi tai, dėl ko susitarei. O čia supratimas kitoks, kartais net su tiekėjais bendraujant jautiesi, kad turi būti jiems dėkingas, kad jie tau parduoda, o ne jie džiaugiasi, kad iš jų perki“, – kultūriniais potyriais dalijosi pašnekovas.
Lietuvis įsitikinęs, kad dirbant su tautiečiais jam bus lengviau rasti supratimą, o kartu išvengs ir pietietiško karštakošiškumo, kai vietinis, pagautas emocijų, gali tiesiog apsisukti ir išeiti.
Pasiteiravus, ar pora į Tenerifę persikraustė su mintimi čia ir sulaukti senatvės, Paulius tikino, kad kol kas planai – bent penkeriems metams į priekį.
„Norėtųsi čia įsidirbti tiek, kad galėtume vasarą porai mėnesių sugrįžti į Lietuvą atostogauti, o kiti mėnesiai čia, nes ir vaikai pradėjo eiti į mokyklą Tenerifėje“, – pridėjo verslininkas.