– Pastaruoju metu vis daugiau įmonių ir verslų rodo rūpestį socialine atsakomybe. Kaip manote ar tai mados reikalas, noras parodyti save geresniu, ar iš tiesų verslui staiga pradėjo rūpėti ne tik pelnas, bet ir kilnesni dalykai?
– Džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja brandžių verslų, turinčių tvirtą vertybinį stuburą. Manau, kad daugeliu atvejų rūpestis socialine atsakomybe yra tikras, tačiau tikiu ir tuo, kad žmonės, visuomenė geba labai greitai atskirti, kur verslų ketinimai yra nuoširdūs, o kur labiau apsimestiniai ar paviršutiniški. Socialinė atsakomybė ir geri darbai visuomenei yra verslo vertybių išraiška. Jei verslo vadovų ar savininkų vertybės yra butaforinės ir iš esmės prasilenkia su deklaruojamu atsakingumu, anksčiau ar vėliau tą dauguma tą supras.
Didžiuojuosi, kad jau daugiau nei dešimtmetį esu grupėje, kuri vertybėms skiria didžiulį dėmesį. Mums vertybės nėra banalus korporatyvinis plakatėlis įmonės koridoriuje. Jomis stengiamės gyventi, įtvirtindami įvairiais būdais – pirmiausia per savo ir kitų vadovų elgesį. Samdydami žmones, pirmiausia vertiname vertybinius, o tik po to kitus dalykus.
Pasiekti, kad visa organizacija būtų įsipareigojusi ir gyventų vertybėmis, nėra paprasta, tačiau tai sukuria nepaprastą bendruomeniškumo ir išskirtinumo jausmą, kuris padeda pasiekti geresnių rezultatų ir versle. O socialinė atsakomybė ir visos mūsų iniciatyvos visuomenei - tai tiesiog tų vertybių realizacija.
– SBA yra viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių, kokiomis socialinės atsakomybės kryptimis veikiate? Kaip jas atsirinkote?
– SBA grupėje socialinę atsakomybę suprantame paprastai. Mums tai – vertybėmis grįstas įsipareigojimas ir pagarba žmonėms, aplinkai, gamtai, kuri mus supa, kuri mums suteikia galimybes veikti, realizuoti idėjas. Nuo to viskas ir prasideda. Iš pagarbos išplaukia atitinkamas elgesys – resursų tausojimas, puoselėjimas, darbuotojų ugdymas, pagalba visuomenei bei indėlis į vietos bendruomenes. Šiomis kryptimis ir veikiame.
– Nuo ko turėtų pradėti verslas, kuriam rūpi socialinė atsakomybė?
– Kiekvienas verslas turėtų pradėti nuo savęs, t.y. nuo nuoširdaus įpareigojimo sau ir įsipareigojimo aplinkiniams – darbuotojams, bendruomenėms ir gamtai. Nors tas žodis „įsipareigojimas“ gali skambėti nepatraukliai, bet kai jis grįstas vertybėmis, tai suteikia prasmę kiekviename žingsnyje einant tvaraus verslo keliu. Tiek tvarkantis elementarią higieną, tiek bėgant papildomą mylią ir darant darbus, kurie pragmatiškam verslininkui galbūt pasirodytų nebūtini tam, kad būtum sėkmingas čia ir dabar. Tik tuomet augi ir augini kitus, taip įprasmindamas savo buvimą šiame pasaulyje.
– Tarp prioritetų išskyrėte žmones.
– SBA šeimą sudaro daugiau nei 5000 darbuotojų. Ne viename Lietuvos regione esame daugiausiai darbo vietų sukūręs darbdavys.
Metų pradžioje kelis tūkstančius darbuotojų apdraudėme privačiu sveikatos draudimu, kuris pandemijos kontekste tapo ypač aktualus. Darbuotojus draudžiame nuo nelaimingų atsitikimų, kompensuojame maitinimą, vežame į darbą atokiau gyvenančius, įmonės turi įsirengusios sporto sales, vyksta įvairių sporto šakų rungtynės.
Grupėje esame patvirtinę Lygių galimybių politiką, kurioje įtvirtinti nediskriminavimo principai dėl lyties, rasės, tautybės, amžiaus ir kitų aspektų.
Taip pat didžiulį dėmesį skiriame darbuotojų auginimui, jų ugdymui. Organizuojame jaunimo, lyderių, vadovų ir kitas konferencijas.
Jaunųjų lyderių iniciatyva pradėtas neįgaliųjų įdarbinimo projektas, kurio tikslas pritaikyti grupės įmonėse darbo vietas, kad jose galėtų dirbti daugiau neįgaliųjų.
– Minėjote kitą prioritetą – draugiškumą aplinkai. Kodėl jis pasirinktas?
– Tai susiję su mūsų veiklos pobūdžiu. Kadangi didelė dalis SBA grupės įmonių veikia pramonės sektoriuje – baldų ir tekstilės gamyboje – jau daug metų siekiame, kad mūsų įmonių daromas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Siekiant draugiškumo gamtai buvo priimta daug strateginių sprendimų, atliktos milijoninės investicijos.
– Kokie jie?
– Paminėsiu keletą pavyzdžių.
Visos SBA įmonės – pradedant pramonės fabrikais ir baigiant verslo centrais – naudoja vien tik žaliąją elektrą. Dėl šio strateginio sprendimo, šiltnamių dujų kiekį vienam produkcijos vienetui pagaminti per kelis metus sumažinome daugiau kaip 60 proc. Jį ir toliau mažiname.
Baldų gamybos sektoriuje valdome 5 fabrikus ir visuose juose naudojame tik pagal pasaulinės ne pelno siekiančios organizacijos FSC (angl. Forest Stewardship Council) standartą sertifikuotą medieną. Organizacija įkurta palaikyti socialiai atsakingą pasaulio miškų tvarkymą per nepriklausomą miškų tvarkymo sertifikavimą. Šis užtikrina, jog mediena bus gauta iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų. Monitoringo ir atsekamumo sistema garantuoja, kad mūsų gamyboje nebus panaudotos sengirių ar kitų saugomų miškų mediena.
Kitas SBA sektorius – tekstilės gamyba. Nedaug kas žino, kad tekstilės pramonė yra viena taršiausių pasaulyje, taip yra dėl gamyboje naudojamų įvairiausių kenksmingų chemikalų. Dar 2012 m. nusprendėme, kad mūsų tekstilės įmonė „Utenos trikotažas“ turi siekti aukštesnių standartų tvarumo srityje, t.y. būti kitokia nei dauguma konkurentų. Po ilgo ir nuoseklaus darbo „Utenos trikotažas“ tapo pirmąja bendrove pasaulyje, kuriai pavyko eliminuoti kenksmingas chemines medžiagas viso gamybos ciklo metu: nuo pluoštams naudojamų žaliavų, dažymo ir marginimo pagal „Detox“ principus iki siuvimo ir galiausiai – kokybiško galutinio produkto paruošimo vartotojams.
O kelerių intensyvaus darbo metų rezultatus vainikavo tai, kad „Utenos trikotažas“ tapo pirmuoju gamintoju, kuris įgyvendino visus pasaulinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ standarto reikalavimus: gamyboje naudoti tik ekologiškai užaugintus natūralius pluoštus, visuose gamybos etapuose atsisakyti nepageidaujamų cheminių medžiagų, užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir bendrovės veiklos skaidrumą. Visa tai buvo vertinama atliekant pačius griežčiausius tyrimus. Utena – tapo vienintele vieta žemėje, kurioje „Greenpeace“ siuva savo produkciją! Atrodo neįtikėtina, bet taip yra.
– Aktyviai veikiate ir nekilnojamo turto versle. Kiek ten aktualus tvarumas?
– Aktualus ir vis labiau. Nekilnojamojo turto sektoriuje siekiame statyti ne tik kuo labiau energiją taupančius pastatus, bet ir skiriame ypatingą dėmesį estetikai, kad biurai puoštų miestus.
Jau ne vieną architektūrinį apdovanojimą pelnė SBA „Green Hall“ verslo slėnis. Įmonės „Urban Inventors“ išplėtotas „Green Hall“ paremtas žaliosiomis technologijomis, kad darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Dvigubi ventiliuojami fasadai išnaudoja saulės šviesą ir šilumą, tačiau neleidžia pastatams įkaisti. Apšvietimo sistema automatiškai reaguoja į šviesos poreikį. Kiekviename aukšte – atskira vėdinimo sistema. Taip taupoma energija. Taip pat „Green Hall 2” ir „Green Hall 3” naudojame aplinkai poveikio nedarantį geoterminį šildymą.
Neseniai baigtas Verslo centras Kaune BLC siekia pirmojo Lietuvoje „Fitwell“ sertifikato, kuris ypatingą dėmesį skiria žmonių sveikatai ir savijautai.
SBA įmonės „Capitalica Asset Mangement“ valdomas „Kauno dokas“ taip pat išskirtinai draugiškas aplinkai. Jis vienintelis šalyje vėsinamas upės vandeniu ir taip taupo energiją. Naujasis bendrovės projektas „Verde“ Rygoje jau ankstyvoje stadijoje įvertintas aukščiausiais tvarumo sertifikatais, o finansavimą jam Europos Investicijų Bankas skyrė iš kovai su klimato kaita numatyto fondo, kadangi pastatas bus beveik nedarantis įtakos klimatui.
Net statydami pramoninius objektus, pvz. logistikos centrą SBA technologijų ir inovacijų parke stengiamės, kad jis būtų kuo žalesnis. Šalia Klaipėdos esantis logistikos centras labiau primena kalvą, plokščiakalnį, o ne įprastai logistikos centrams būdingą kampuotą pastatą – „dėžutę“. Apželdintas pastatas turi ne tik vizualinę paskirtį. Po žaliu stogu įsikūrę biurai vasarą neįšils, o žiemą – taupys šilumos energiją. Vien šis stogas pareikalavo papildomai 1 mln. Eur investicijų.
– Kaip atsakingas verslas esate nominuoti projektuose, kurie susiję su bendruomenėmis, o kartais net peržengia Lietuvos ribas. Per pandemiją jūsų įmonių savanoriai aplankė 1000 senjorų visoje Lietuvoje, taip pat parėmėte Lietuvoje norinčius studijuoti Baltarusijos piliečius. Kaip kyla šios iniciatyvos?
– Iš tvirto vertybinio pamato ir supratimo, kad esame ne vien dėl savęs. Su bendruomenėmis palaikome stiprų ryšį. Ir turime daug gražių iniciatyvų. Iniciatyvos gimsta visuose sektoriuose, kuriuose dirbame.
Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas. Viena didžiausių ir prasmingiausių pastarojo meto investicijų – Kauno Vienybės aikštės atnaujinimas. Į šalia mūsų naujojo verslo centro BLC esančią aikštę investavome 10 mln. EUR (savivaldybė prisidėjo papildomu 1 mln. Eur). Tai didžiausia privati investicija į miesto aikštės sutvarkymą šalies istorijoje. Prie aikštės projekto dirbo tarptautinė ir vietos architektų komanda, o aikštė iš esmės pakeitė veidą ir iš tranzitinės tapo vieta, kur kauniečiai ir miesto svečiai leidžia laiką. Aikštė pirmą kartą Lietuvos architektūros istorijoje pripažinta nugalėtoja prestižiniuose tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose, laurus skina ir kituose architektūros konkursuose.
Analogiškai daug dėmesio skirta ir aplinkai šalia mūsų projektų „Kauno dokas“, kur įrengta infrastruktūra norintiems sportuoti ir aktyviai ilsėtis miestiečiams. O „Green Hall“ kompleksas, su išskirtinėmis žaliosiomis zonomis ir sutvarkyta aplinka traukia vilniečius.
Baldų įmonės taip pat nuolat palaiko glaudų ryšį su vietos bendruomenėmis. Pavyzdžiui, SBA įmonė „Visagino linija“ kartu su vaikais šiemet išpuošė piešiniais Visagino vaikų laukiamąjį poliklinikoje.
„Šilutės baldai“ finansavo istorinį projektą „Šilutės sekretai“, o anksčiau – miestą istoriniais akcentais papuošusią „Šilutės sieną“. „Klaipėdos baldai“ prieš kelis metus įrengė dviračių taką šalia Danės upės, Šilutės rajone veikianti „Germanika“ atkūrė senovinį laivą Kurėną.
Jau daugybę metų mūsų įmonės remia festivalius „Kaunas Jazz“, Klaipėdos pilies džiazo festivalį, remiame krepšinio, kitas sporto iniciatyvas vietos ir šalies mastu.
SBA iniciatyva „Susibičiuliaukime!“, kuomet siekdami padėti išsaugoti bites ant mūsų įmonių stogų apgyvendinome bites, šiemet buvo pripažinta geriausia socialine kampanija Lietuvoje.
Vietoj kalėdinių verslo dovanų skyrėme paramą „Jaunimo linijai“, tai pat parėmėme „Carito“ iniciatyvas, kitas organizacijas.
– Kodėl kiekvienas verslas nori turėti savo soc. atsakomybės projektą – susivienijus arba turint bendrus būtų greičiau pasiekiamas ryškesnis pokytis teigiama linkme?
– Ir taip, ir ne. Verslai yra gana skirtingi, todėl jų laisvas pasirinkimas padeda aprėpti didesnę dalį visuomenės sričių. Vis dėlto, tokiais ekstremaliais atvejais kaip pandemija sujungtos jėgos duoda geresnį rezultatą.
– Minite pandemiją kaip susitelkimo pavyzdį, kuomet verslai mobilizavosi padėti visuomenei pandemijos metu. Koks jums buvo ir yra šis laikotarpis?
– Šį laikotarpį prisiminsime kaip labai sunkų, bet kartu kaip įkvepiantį ir telkiantį dalintis gerumu, padėti kitiems.
Atsakingas verslas turi tiesti pagalbos ranką bendruomenei tuomet, kai joms sunkiausia. Skamba parodoksaliai – bet COVID-19 metu užsidėjus medicinines kaukes, daugelis verslų nusimetė kitas kaukes ir parodė tikruosius veidus. Didžiuojuosi mūsų grupės žmonėmis, kurie visiems sunkiu metu ir didžiulio neapibrėžtumo sąlygomis padeda aplinkiniams.
Per karantiną SBA grupė ir jos žmonės surengė ne vieną palaikymo akciją. Mums pavyko operatyviai nupirkti ir medicinos įstaigoms visoje Lietuvoje išsiųsti plaučių ventiliavimo aparatus ir dezinfekavimo mašinas, taip pat į visų savivaldybių socialiniams darbuotojams, lankantiems senolius, išsiuntėme tuo metu deficitinių respiratorių.
„Kauno baldai“ lovomis ir kitais baldais padėjo įrengti gydymo patalpas Kulautuvoje galimiems COVID-19 pacientams. Sunkiausiu metu parėmėme rajonų muzikantus.
– Verslui renkantis soc. atsakomybės kryptį, kas svarbiau: ar kad būtų padarytas ryškesnis pokytis ar, kad jis būtų ryškiau matomas?
– Viena kitam netrukdo, jei tai daroma nuoširdžiai. Šiuo metu esame pribrendę imtis ilgalaikio socialinės atsakomybės projekto, kuris darytų teigiamą poveikį visai valstybei. Turime subrandinę ilgą idėjų ir iniciatyvų sąrašą, iš kurio šiuo metu renkamės. Kai tik apsispręsime, apie jį pranešime. Nes teigiamą poveikį visuomet padaryti lengviau, kai į jį aktyviai įsijungia visuomenė.