„Jau keleri metai iš eilės Lietuvos įmonės iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad dažniau renkasi užsienio rinkas – pernai taip pat panaši dalis įmonių planavo didinti savo eksporto mastą, tad mūsų verslas ir toliau tvirtina savo pozicijas eksporto rinkose, planuoja didesnes investicijas į inovacijas, kurios yra ypač svarbios norint sėkmingai plėstis užsienio rinkose, – pranešime žiniasklaidai sako SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. – Tikėtina, kad būtent tokia verslo plėtros kryptis leido Lietuvos verslui patirti ne tokius aštrius nuosmukio posūkius tarp Baltijos šalių ir gali užtikrinti stabilią ekonomikos plėtrą ateinančiais metais, nepaisant sulėtėjusio vartojimo, finansų rinkų iššūkių ir geopolitinės padėties“.
Nors apie ketvirtadalis įmonių visose trijose šalyse planuoja produktų ar paslaugų inovacijas, tačiau Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas tarp Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad stengiasi investuoti į gamybos ar administracijos inovacijas (20 proc. Lietuvoje, 18 proc. Latvijoje ir 9 proc. Estijoje), taip pat į darbuotojų inovacijas (18 proc. Lietuvos, 13 proc. Latvijos ir 10 proc. Estijos įmonių). Į naujų verslo modelių paieškas ir inovacijas šioje srityje yra labiau linkę estai – 11 proc. minėjo šią inovacijų kryptį.
„Ekonominio nuosmukio laikotarpiu įmonės turi mažinti investicijas į inovacijas, nes didžiausiu iššūkiu tampa sąnaudų suvaldymas. Tą rodo ir mūsų tyrimas – sąnaudų optimizavimas yra vienas svarbiausių verslo tikslų visose trijose Baltijos šalyse, – sako E. Dovbyšienė. – Vis dėlto šiuo metu tiksliai suplanuotos investicijos ir inovacijos gali padėti verslui išlikti konkurencijos priešakyje, sukurti naujus produktus ir efektyviau bei greičiau plėstis. Investicijos į naujas ir šiuolaikiškas verslo priemones ir sprendimus padeda įmonėms didinti darbo efektyvumą ir greitį bei ilguoju laikotarpiu gali padėti sumažinti sąnaudas. Verta pastebėti, kad nuosmukio metu vartotojai taip pat daug atidžiau renkasi paslaugas ir produktus, tad inovacijos gali padėti pasiūlyti pirkėjams didesnės pridėtinės vertės sprendimus, pagreitinti įmonės pinigų srautus ir užtikrinti efektyvesnę verslo plėtrą“.
Lietuvos verslas pirmauja tarp kaimynių šalių ir tuo, kad planuoja didesnę investicijų apimtį – didesnes negu 100 tūkst. investicijas planuoja 12 proc. mūsų šalies mažų ir vidutinių įmonių (10 proc. Latvijoje ir 5 proc. Estijoje). Latviai ir estai labiau linkę į savo verslus investuoti mažesnes sumas – 12 proc. Estijos ir 13 proc. Latvijos įmonių planuoja investicijas iki 10 tūkst. eurų, o Lietuvoje tokių 10 procentų. Vis dėlto didžiausia dalis įmonių – 65 proc. Estijoje, 60 proc. Latvijoje ir 57 proc. Lietuvoje – dar nėra suplanavusios arba iš viso neplanuoja šiais metais jokių investicijų.
„Investicijų ir inovacijų kryptis tarp smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje leidžia optimistiškai vertinti šio svarbaus verslo segmento perspektyvas. Lietuvos įmonės kol kas, palyginti su pernai metais, neplanuoja mažinti investicijų ir inovacijų, o ėjimas į naujas užsienio rinkas gali užtikrinti ir didesnį visos šalies konkurencingumą“, – sako E. Dovbyšienė.
Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, vasario mėnesį apklausęs 2 214 mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
