Danų kapitalo įmonėje prieš tai dirbusi Indrė, laukdamasi pirmojo vaiko, bandymui užmerkė pirmąją saulėgrąžų sėklų partiją ir namai pamažu tapo šiltnamiu, rašoma pranešime spaudai. Štai tokia buvo dešimtmetį skaičiuojančio verslo pradžia, o pats prekinis ženklas „Žali žali“ užgimė šiek tiek vėliau, jau 2014 metais.
Širdžiai miela veikla jaunus verslininkus traukte įtraukė – kasmet didėjo daigelių „plantacijos“, atsirado ir paklausa. Būtent tuomet atėjo laikas pokyčiams. Specialiai daigams skirtas patalpas Vincas Benevičius įrengė pats, ištobulino ir daigų auginimo technologijas.
Neapsiribojome vien rankiniu darbu – dabar saulėgrąžų daigai pjaunami specialiai sukurta daigų pjovimo mašina ir tai yra ženklus darbo palengvinimas. Saulėgrąžų ir žirnių daigus auginame biohumuse taip vadinamu uždaruoju ciklu – tai, kas lieka nupjovus daigus, keliauja į kompostą. O štai mikro žalumynai auginami vandens pagrindu“, – pasakojo I. Benevičienė.
Šiuo metu „Žali žali“ siūlo 15 rūšių daigų ir daigintų sėklų asortimentą – tai šviežios pjautos saulėgrąžos ir žirniai, daigintos spindulinės pupuolės, įvairūs mikro žalumynai: ridikėliai, liucerna, porai, česnakai, brokoliai. Įmonėje darbuojasi jau penkiolika darbuotojų, kiekvieną mėnesį klientų namus pasiekia apie 620 kg saulėgrąžų ir tiek pat įvairių mikro žalumynų.
Paklausta apie valgomų daigelių išpopuliarinimą Indrė šypteli – suveikė metodas „iš lūpų į lūpas“.
„Pabandžiusieji dažniausiai grįžta. Žmonėms patinka tai, kas sveika, skanu ir patogu. Juk salotas augintumėte mėnesį, o saulėgrąžų daigai – puikus jų pakaitalas, užaugantis per 7 dienas“, – sako Indrė Benevičienė. – Įsitvirtinti rinkoje nebuvo sunku, daigelių paklausa auga, paruošta šviežia produkcija paskirstoma tiekėjams, „žaliosios siuntos“ išvežiojamos klientams. Daigais prekiaujame ir Kauno ūkininkų turgelyje, taip atsiranda galimybė tiesiogiai pabendrauti su vartotojais, geriau suprasti jų poreikius“.
Pasak Indrės, įsisukusi įmonės vadovavimo veikloje, po kurio laiko ji įsitikino, kad norėtų daugiau tiesioginio, ne „popierinio“ darbo. Taip gimė edukacinė veikla ir personažas ,,Daiga Padaiga“.
Indrė pripažįsta, kad dabar daigelių verslo išlaikymu ir plėtra rūpinasi Vincas, o ji pasinėrusi į širdžiai mielą edukacinį darbą. Užsakymai atkeliauja patys, jų neieškant. Žiniomis, skoniais, potyriais pripildyta edukacija tinka bet kokio amžiaus dalyviams. O ir laiko pagausėjusiai šeimai lieka daugiau.
Į kitas šalis pirmoji Lietuvoje daigelių auginimo verslą įsukusi šeima kol kas dar nesidairo, nors apie plėtros galimybes mąsto, o gautą pelną skiria investicijoms į verslą. Tačiau, anot Indrės Benevičienės, investuoti apsimoka, kai mylimas darbas tampa ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir dvasine paskata.