„Šiame sode aš – ne savininkas, aš – jo įkūrėjas. Nė vienas Pablo Picasso paveikslas jam nepriklauso“, – juokauja Š. Kasmauskas.
Jis sako, kad nuo vaikystės, kai draugai svajojo skristi į kosmosą ar dirbti kranininkais, jis svajojo kurti sodą. Kodėl taip nusprendė paaiškinimo neturi ir pats.
„Gyvenimas puikiai ėjo. Gavau mediko diplomą ir 26 metų tapau Lietuvos karinių jūros pajėgų medicinos tarnybos viršininku. Niekas gyvenime nenutinka šiaip sau. Ten išmokau planuoti. Tačiau mintis kurti sodą vis „kapsėjo“. Kai beveik sulaukiau 40 metų su visais atsisveikinau ir išėjau iš tarnybos, nors draugai sakė, kad aš kvailas. Dar nežinojau, ką darysiu, bet skaičiau apie parkus, ir užkliuvo vienas sakinys, kad gražiausias pasaulio sodas yra imperatoriškas sodas Kiote, Japonijoje. Tai buvo spyris ir pradėjau ieškoti, kas gali padėti“, – kelio sodinukų link pradžią prisimena buvęs medikas.
