„Mums akivaizdu, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto panaikinimas Seime buvo klaida. Proveržio technologijų, elektroninių ryšių reguliavimas ir dezinformacijos kardymas yra ypatingai svarbios europinės politikos darbotvarkės temos. Deja, Lietuvoje šie klausimai yra vis dar fragmentuoti, kartais net antraeiliai, o kompetencijos – išskaidytos. Specialaus komiteto atkūrimas Seime spręstų šias problemas ir pakeltų teisėkūros kokybę į aukštesnį lygį“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Asociacijos tikina, kad reguliavimo iššūkių aptariamoje srityje tik daugės – vis daugiau prekybos, viešojo ir kultūrinio gyvenimo vyksta skaitmeninėje erdvėje, vis daugiau BVP yra sukuriama naudojant skaitmeninius įrankius. Skaitmeninės technologijos susijusios ir su galimybėmis, ir su rizikomis, kurias suvaldyti yra visos visuomenės interesas, todėl Seime reikalingas sisteminis požiūris į skaitmeninių technologijų reglamentavimą.
„Dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, duomenų ir kitų skaitmeninių technologijų sričių europinio reguliavimo įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę apimtys, daugiau nei dvigubai nuo Skandinavijos šalių atsiliekantis Lietuvos produktyvumas, ir skaitmenizacijos teikiamos proveržio šioje srityje galimybės, yra tik kelios siūlomų pokyčių prielaidos. Ambicinga Lietuvos viešojo sektoriaus ir verslo vizija su aiškiais skaitmeninės ekonomikos savininkais įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje prisidėtų prie Lietuvos strateginių pokyčių, investicijų į aukštos pridėtinės vertės inovacijas, koordinuoto, tvaraus ir sistemingo Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir inovacijų šalies, įvaizdžio formavimo tarptautiniu mastu, bei skaitmeninių technologijų eksporto, kuris Lietuvos eksporto struktūroje iki 2030 metų turi realaus potencialo išaugti kelis kartus“, – aiškina didžiausios Baltijos šalyse DigiTech asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.
Verslo atstovai yra įsitikinę, kad specialaus komiteto steigimas prisidėtų prie skaitmeninių technologijų sektoriaus plėtros.
„Lietuva turi potencialą tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje dar šį dešimtmetį. „Dealroom“ analitikai skaičiuoja, kad, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m., bendra Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų. Dar 2022 m. pab. „Dealroom“ startuolių ekosistemą Lietuvoje vertino 9,5 mlrd. eurų. Tik per metus vertė didėjo per 4 mlrd. eurų – tai parodo labai aiškią perspektyvą. „Unicorns Lithuania“ kelia tikslą, kad visa informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2030 m. sudarytų 20 proc. Lietuvos BVP – turime aiškiai sutarti dėl bendros vizijos, susitelkti ir kartu ieškoti veikiančių sprendimų aukšta pridėtine verte grįstai Lietuvos ateičiai užtikrinti, specialaus komiteto steigimas yra vienas jų“, – sako Gintarė Verbickaitė.
