Vis tik Europos skaitmeninių inovacijų centro projekto „DI4 Lithuanian ID“ partneriai sako, kad suvokimą dar reikia didinti, tuo pačiu pereinant prie konkrečių, individualių problemų ir tikslinių mokymų, technologijų praktinio išbandymo bei paramos pilotiniams skaitmenizacijos projektams, rašoma pranešime spaudai.
Reikia gilesnio supratimo
Nors koronaviruso pandemijos metu ir adaptavo tam tikrus skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui, nuotolinius susirinkimus, dokumentus perkėlė į skaitmeninę erdvę, dažniausiai tuo viskas ir baigėsi. Kaip sako ekspertai, tai tėra tik formos pokyčiai – iš analoginės, fizinės į skaitmeninę.
Nuo to, kad informacija iš popieriaus yra perkeliama į skaitmeninę formą ir siunčiama el. paštu, bet vėliau ją apdoroti – perskaityti ir imtis veiksmų turi žmogus, pats procesas nė kiek nepasikeitė ir realių skaitmenizacijos naudų organizacija nepajuto.
Todėl skaitmeninimas nors ir būtina, tačiau nėra pakankama sąlyga skaitmenizavimui, kai skaitmeninės technologijos pritaikomos tam tikrų procesų keitimui. Pavyzdžiui, automatizuojant gamybą, informacijos priėmimą, apdorojimą ir atsakymą, kai tam nereikia žmogaus sprendimų.
„Įmonės, organizacijos dažnai neturi specifinių žinių, nors skaitmenizavimą ir skaitmeninimą yra girdėję, bet nežino, ką tai jiems, jų procesams reikštų“, – sako „DI4 Lithuanian ID“ projekto koordinatoriaus Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota.
Pasak jo, nemaža kliūtis yra ir darbuotojų natūralus pasipriešinimas, nes organizacijai siekiant skaitmeninėmis technologijomis keisti tam tikrus procesus, tenka mokytis, atsiranda papildomų veiklų. „Pradžioje tenka skirti daugiau laiko, daugiau pastangų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda sumažinti sąnaudas“, – pažymi jis.
Nauda – ir apsikeitimas patirtimi
Europos Sąjungos kofinansuojamas „DI4 Lithuanian ID“ projekto, kuris prasidėjo prieš metus ir tęsis dar porą metų, tikslas – padėti įmonėms ir organizacijoms žengti tuos pradinius žingsnius į skaitmeninę transformaciją.
Projekto konsorciumo, kurį sudaro 14 partnerių, pagrindinės kompetencijos yra sutelktos dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo, didžiųjų duomenų, automatizuotų BMS ir WMS, išmaniųjų jutiklių, robotikos, IoT/IoIT, automatikos, VR/AR, automatinio ataskaitų teikimo srityse.
Konsorciumas veikia 5 sektoriuose: gamybos, viešojo sektoriaus, sveikatos priežiūros ir biotechnologijų, informacinių ir ryšių technologijų bei finansinių technologijų srityse.
Pradžioje susipažįstama su technologijomis, vėliau einama gilyn, nagrinėjama, kaip konkrečios problemos gali būti sprendžiamos jų pagalba.
„Susidomėjimas yra. Jau apie 150 įmonių yra dalyvavę mūsų mokymuose. Tai labai įvairios organizacijos: nuo vieno žmogaus, iki didžiulių įmonių su 500 ir daugiau darbuotojų, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos“, – dėsto KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.
„Viena iš svarbiausių šių pradinių renginių, mokymų naudų yra galimybė pabendrauti tarpusavyje. Organizacijų atstovai ateina su tam tikru įsivaizdavimu apie skaitmenizaciją, o renginyje pasikalba su kolegomis, pasidalina tuo matymu, savo praktika ir patirtimi“, – sako M.Bulota.
Anot jo, klientams kyla labai individualių klausimų, todėl vėlesniuose etapuose organizuojami tiksliniai susitikimai skirti įmonės išnagrinėti jų konkrečius atvejus.
Skaitmenizacija įvairiais aspektais
Pasak M.Bulotos, didelė vertė yra tai, kad konsorciumo nariai apima visą spektrą ir klientai gali gauti ne tik technologinių žinių, bet taip pat ir teisinių, kurios būtinos skaitmenizacijoje, pažvelgti į galimas investicijas įvairiais aspektais.
„Tarp partnerių esantys ir kasdien technologinius sprendimus diegiantys sistemų integratoriai gali iš savo patirties nurodyti, kas veikia, į ką atkreipti dėmesį, o kas galbūt ir nėra vertinga“, – aiškina KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.
Mokymai, tam tikrų sprendimų sukūrimas pasibandymui yra nemokami. „Tikslas yra suteikti galimybę klientams išbandyti sprendimus, technologijas prieš investuojant į jas, įgyti reikiamų žinių“, – sako Dovydas Zinkevičius, vieno iš „DI4 Lithuanian ID“ partnerių, „Columbus Lietuva“ direktorius.
Anot jo, projekto programa suteikia galimybę išsigryninti savo poreikį, padeda suformuoti argumentuotą sprendimą dėl investicijų pabandžius vieną arba kitą įrankį.
Kai kurios projekto klientės jau subrendo konkretiems diegimams. „Tikimės jau artimiausiu metu pasidalinti geraisiais pavyzdžiais“, – prognozuoja D.Zinkevičius.
M.Bulota pažymėjo, kad naudinga būtų įmonėms teikti paramą ir tolesniuose skaitmenizacijos etapuose, kai vykdomi pilotiniai diegimo projektai ribota apimtimi. „Tai dar labiau paskatintų mūsų pramonės, viešojo sektoriaus bei kitų organizacijų skaitmenizuotis“, – pažymėjo jis.