„Trumpėjant tiekimo grandinėms dėl tvarumo bei kaštų optimizavimo, Lietuva ir Baltijos šalys tampa namų rinka Skandinavijos šalims – tai atveria naujas galimybes verslui“, – teigia „Aurika“ pardavimų vadovas Skandinavijos rinkai Darius Narušis.
Pasak jo, pakuočių rinką augina ne tik augantis vartojimas, bet ir čia įsitvirtinančios naujos tvarumo tendencijos gaminti pakuotes iš tvaresnių žaliavų arba jas perdirbti antriniam panaudojimui, rašoma pranešime spaudai.
Įsitvirtina žiedinė ekonomika
Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, vien per 2020 m. vienam Lietuvos gyventojui teko daugiau kaip 1,4 tonos atliekų, iš kurių perdirbta buvo vos 37 proc. Nepalyginamai geresni užstato sistemoje dalyvaujančios plastikinės taros rezultatai – jos perdirbama beveik 93 proc.
D. Narušio teigimu, visiškai ar iš dalies popierinės pakuotės iki šiol buvo laikomos pagrindine, jei ne vienintele, tvarios pakuotės alternatyva. Vis dėlto dažnu atveju gyvavimo ciklo pabaigoje tokios pakuotės yra ne perdirbamos, bet deginamos.
„Pakuočių perdirbimas antriniam panaudojimui visiškai atitinka žiedinės ekonomikos principus, todėl vis daugiau produktų gamintojų ruošiasi šiam pokyčiui. Stebime, kad susidomėjimas perdirbamomis pakuotėmis stipriai auga. Spalio pradžioje vykusioje tarptautinėje pramoninės pakuotės parodoje „Scanpack 2022“ beveik 90 proc. užklausų buvo susiję su perdirbamomis pakuotėmis“, – komentuoja D. Narušis.
Pasak jo, itin daug dėmesio šių metų parodoje sulaukė vienalytės, vadinamosios monopakuotės. Gamintojai taip pat aktyviai domisi ir kompostuojamomis pakuotėmis, dažniausiai pagamintomis iš natūralių, atsinaujinančių šaltinių – organinės kilmės plėvelių ar jų derinio su popieriumi.
„Absoliuti kompostuojamų pakuočių dauguma suyra tik specialiomis sąlygomis, kurių namuose sukurti neįmanoma. Todėl pagrindinis trukdis įtraukti jas į uždaro vartojimo ciklą dažnai būna tinkamos pakuočių surinkimo infrastruktūros bei industrinio kompostavimo pajėgumų trūkumas. Vis dėlto, kai kuriose šalyse pakuočių deginimas ir jo metu susidariusios energijos naudojimas šildymui yra laikomas tvariu, todėl tai nulemia ir gamintojų pasirinkimą, kokias pakuotes naudoti savo produkcijai“, – situaciją vertina D. Narušis.
Greta augančio susidomėjimo etiketėmis bei pakuotėmis iš organinės kilmės žaliavų, bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pamažu pakuočių gamyboje įsitvirtina papildomi sprendimai, kurie padėtų vartotojams lengviau rūšiuoti atliekas.
„Pavyzdžiui, lengvai nuplaunamos etiketės, kurias vartotojai gali be didelių pastangų nuplauti nuo pirminės taros ir ją atiduoti perdirbimui arba toliau naudoti buityje. Dar kita inovacija – lengvai nuplaunamos ir vandenyje tirpstančios etiketės taip pat sėkmingai skinasi kelią pakuočių rinkoje“, – vardija pašnekovas.
Pokyčiai rinkoje suteikia naujų galimybių
Daugiau nei dešimtmetį į Skandinavijos šalis etiketes bei lanksčią pakuotę eksportuojančios bendrovės atstovas tikina, kad rinkoje vyksta ir daugiau pokyčių. Vienas jų – vis daugiau versle atsirandančių smulkių verslų, tokių kaip šeimos verslai bei rankų darbo („craft“) produkcijos gamintojai.
„Smulkieji verslai itin aktyviai domisi unikaliomis pakuotėmis ir etiketėmis. Jiems tai yra pagrindinis įrankis išsiskirti tarp kitų produktų lentynoje ir sėkmingai su jais konkuruoti. Tai lemia ir augantį susidomėjimą skaitmeninės spaudos galimybėmis – mažais tiražais, personalizavimu, lazeriniu iškirtimu, jutiminiais efektais ir pan.“, – sako D. Narušis.
Fleksografinė spauda, savo ruožtu, išlieka nepakeičiama masinės gamybos produktų ženklinime. Į šiuos sprendimus „Aurika“ per pastaruosius 2 metus jau investavo apie 3,2 mln. eurų.