Nesutaria, kuris siūlo greičiausią 5G
Panašios istorijos, kuriose telekomunikacijų bendrovės piktuoju aiškinasi santykius, kartojasi nuolat – kodėl taip yra ir kokią naudą bendrovės iš to gauna, ar varžosi tik dėl varžymosi? Laidoje „Verslo požiūris“ apie tai diskutavo „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas ir „Telia Lietuva“ atstovas žiniasklaidai Audrius Stasiulaitis.
J. Špakauskas tikino, kad „Bitė“ savo reklama apie greičiausią 5G internetą visai nesiekė suerzinti konkurentų – tik norėjo klientams parodyti savo išskirtinumą.
„Kad „Bitės“ 5G greičiausias internetas Lietuvoje sugalvojome ne patys, o valstybės institucija, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kalbanti Lietuvos respublikos vardu – išmatavo mūsų ir kolegų tinklus, ir pasakė, kad „Bitės 5G“ greičiausias, tad mes apie tai ir kalbame. Kolegų reakcija, atvirai sakant, nustebino“, – kalbėjo jis.
Į tai reaguodamas A. Stasiulaitis ironizavo: „Teiginį, kad „Bitės“ 5G tariamai yra greičiausias Lietuvoje, turbūt galima palyginti su tuo vidurkiu, kai tavo galva yra orkaitėje, o užpakalis šaldiklyje, o tu sakai, kad jautiesi per vidurį gerai“.
Pasak jo, imant oficialius RRT duomenis ir skaičiuojant Lietuvos vidurkį, „Bitė“ iš tiesų yra greitesnė, tačiau to nepakanka.
„Čia reikia padėti didelį bet. Kai „Bitės“ tinklas bent matavimo metu, kaip rodo paskutiniai RRT duomenys, yra tris kartus mažesnis už „Telia“, ir „Bitės“ daugeliu atveju nėra ten, kur yra „Telios“ 5G, natūralu, kad mes išvedę vidurkį gauname, kad „Bitė“ yra greitesnė – kaip ir su ta vidutine temperatūra ligoninėje, kai pusė yra numirę, o pusė karščiuoja“, – komentavo A. Stasiulaitis.
„Labai svarbu suvokti žiūrint iš vartotojo perspektyvos, kai tu važiuoji per Lietuvą, kaip važiuoja RRT matuotojai, ką jie mato telefone, kokie greičiai yra fiksuojami. Tarkime, jei jie važiuoja į Rietavą, kur „Bitės“ tinklo net nėra, yra 0, „Telios “ tinklas yra apie 150 megabitų per sekundę. Kai atvažiuojame į miestus, kur veikia kiti dažniai, kitos technologijos, vėlgi, jei imsime atskirai miestus, absoliučiai visuose didžiuosiuose miestuose „Telia“ ryšys yra greitesnis. Kaip ir minėjau, ten kur net nėra „Bitės“, mes esame greitesni, o kur yra „Bitė“, mes vis tiek esame greitesni. Dėl to mes ir pasiskundėme Vartotojų teisių tarnybai, kad ši reklama yra klaidinanti, nes vartotojas tikisi to greičiausio ryšio“, – kalbėjo jis.
„Techniškai imant būtų galima tiesiog pasistatyti vieną stotį, padaryti maksimalų greitį ir sakyti, kad tavo vidurkis yra greičiausias. Tai yra mūsų pozicija, dėl to mes sakome, kad ta reklama iš principo yra klaidinanti vartotoją“, – teigė A. Stasiulaitis.
Su tokia pozicija kategoriškai nesutikęs J. Špakauskas aiškino, kad, pasak jo, faktai yra iškraipomi.
„5G pirmiausia yra greito interneto technologija ir mes ją ir diegiame – dėl to mūsų toks yra įsitikinimas, kad žmogus savo telefone mato 5G, jis nebenori 4G, ankstesnės technologijos kokybės, jis nori visiškai kitos kokybės. „Telia“ nuėjo kitu keliu, kurį gerbiame, užspalvinti klientų telefonus 5G ženkliuku ir paskui jiems turbūt aiškinti, ką girdžiu, kad, pasirodo, yra net kažkokios dvi asmenybės, platus ir greitas 5G – žmogui neįdomu, jis mato, kad šviečia 5G, turi naują įrenginį, naują paslaugų planą ir tikisi ypač greito interneto. Tokia yra „Bitės“ strategija, dėl to mes ir susikibome, man atrodo, tiksliau, „Telia“ kabinosi „Bitei“ į atlapus, labai nesolidžiu, negarbingu, nevakarietišku, nedžentelmenišku būdu – bet kiekvienas renkasi savo kovos metodus“, – kalbėjo jis.
„Ką noriu akcentuoti, kad tai yra dvi visiškai skirtingos technologinės strategijos, taip pat verslo strategijos – mes pirmiausia esame technologiniai verslai – dėl to čia turbūt tas ginčas ir yra, vienas kalba apie greitį, kitas apie plotį ir greitį, kad ženkliukų būtų daugiau“, – komentavo J. Špakauskas.
Sako, kad kovos – džentelmeniškesnės nei anksčiau
Telekomunikacijų bendrovių atstovai neslėpė – jie ir toliau kiekvienas gins savo teritoriją.
„Taip, muštynės vyksta, mes konkurencingi, bet, atrodo, kad liaudis, paprastas žmogus to kraujo mato mažiau nei buvo įpratęs. Aš, aišku, metaforiškai kalbu – tas kraujas būdavo lauko reklamos stenduose, televizoriuose ir panašiai. Ta kova nė kiek nepasikeitė, bet pasikeitė jos formos – mes daug laiko praleidžiame teismuose, valstybės institucijose, bet gal šiek tiek turime daugiau džentelmeniškumo šioje kovoje, nei buvo anksčiau. Galų gale, aš norėčiau taip manyti, kad yra daugiau brandos ir mumyse ta prasme, kad kažkaip labai agresyviai užpuolęs konkurentą jo visų klientų nesusirėšiu – kažkada buvo toks įsivaizdavimas, mano manymu, klaidingas, dabar jo šiek tiek mažiau“, – svarstė J. Špakauskas.
„Mes kiekvienas tam tikra prasme turime savo vėliavą, kurią nešame, ir tikriausiai jos neatiduosime. Tiek reklamos kanalams, kurie gaus tuos pinigus, tiek vartotojams iš to bus tik nauda, nes technologijos vienaip ar kitaip susijungia, jos tampa tokia tam tikra prasme aukšto lygio komunikaline paslauga. Ateis 6G, bus naujos peštynės, naujos teritorijos, naujos technologinės galimybės ir čia vėl konkuruosime, kas pirmas, kas daugiau, kas greičiau – nuo to bus tik geriau visiems“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.
Visgi, nors ir diskutuodami argumentų kalba, pasiduoti nė vienas jų neketina – A. Stasiulaitis užtikrino, kad „Telia“ neketina stabdyti savo reklamų, kaip to reikalauja „Bitė“.
„Ne, nes nemanome, kad pažeidžiame kokį nors įstatymą. Lyginamoji reklama Lietuvoje leidžiama, prekių ženklų klausti nereikia, ką mes ir padarėme, sakydami, kad mūsų tinklas dengia beveik 100 proc., o „Bitės“ tik 5 proc. – jei nueitumėte į RRT puslapį, ten yra tie patys skaičiai“, – sakė jis.
Kurios iš bendrovių argumentai stipresni, spręs teismas.
„Teisminis kelias jau prasidėjo, „Bitė“ kreipėsi į teismą dėl jos prekių ženklų neteisėto naudojimo lyginamojoje reklamoje. Mes kreipėmės į teismą ir paprašėme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tokią reklamą nutraukiant, čia vienas procesas, o kitas paralelinis vyksta VVTAT, kur prašome įvertinti „Telia“ elgesį, ne tik manipuliatyvinius, klaidinančius, bet ir galimai šmeižikiškus teiginius. „Telia“ rinkodaristai mums labai daug medžiagos pasufleravo – ten aibė pažeidimų ir nelogiškumų. Jei yra garsus posakis nelyginkime obuolių su apelsinais, tai čia lyginama obuoliai net ne su spurgomis, o paspirtuko padangomis – ką padarysi, bet laukiame valstybės institucijos, o paskui ir teismų atsakymų. Jie šiek tiek užtruks ir pasižiūrėsime, kas čia teisus, o aš dar kartą kviečiu konkurentus kalbėti pozityviai, šmaikščiai, su gera energija apie savo privalumus, mes kalbėsime apie savo“, – kalbėjo J. Špakauskas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.