Tatjanos sėkmės istorijoje – šypsena ir žaibiškas greitis
Kai tamsų lapkričio rytą kartu su filmavimo komanda atvykome į vieną iš „Rimi Lietuva“ parduotuvių, Tatjana jau sukosi salėje. Mūsų pažinties pradžioje kiek nedrąsiai stabtelėjusi atokiau, filmavimą ji užbaigė plačia šypsena ir tvirtai spausdama ranką. Jau pusę metų šioje parduotuvėje dirbanti mergina – pirmoji prekybos tinklo darbuotoja, turinti Aspergerio sindromą, dar žinomą kaip autizmo spektro sutrikimą. Nors praėjo tik tiek laiko, Tatjana jau spėjo įrodyti, kad negalia neuždaro kelių surasti darbą bei jaustis pilnaverte kolektyvo ir visuomenės dalimi.
Tatjanos istorija tampa dar unikalesnė sužinojus, kad jai pirmąjai visoje Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta, atsižvelgiant į išskirtinius jos gebėjimus. Ypač greita ir žaibiškos reakcijos mergina šiuos gebėjimus kasdien pritaiko savo darbe.
„Tatjana turi dvi užduotis: pirmąją – ji prižiūri tam tikrą prekių skyrių, papildo lentynas prekėmis, tvarko ir užtikrina vizualinį vaizdą, antrąją – ji tikrina kainas skenerio pagalba, t. y. ar esančios lentynoje atitinka rodomas įrenginyje. Esant poreikiui, atlieka korekcijas“ , – apie merginos dieną darbe pasakojo „Rimi Lietuva“ l. p. e. personalo vadovė Vaida Kaikarienė. Kadangi Tatjana geriausiai jaučiasi bendraudama tik su artimais žmonėmis ir jai pažįstamoje aplinkoje, Vaida buvo žmogus, padėjęs mums išgirsti merginos istoriją.
Per ganėtinai neilgą darbo laiką Tatjanos gyvenime įvyko didžiuliai pokyčiai. „Ji buvo uždaras žmogus. Nors Tatjana yra labai pozityvi ir daug šypsosi, bet tuo ji dalindavosi tik šeimos rate. Atėjusi ir pradėjusi dirbti, ji pradėjo pasitikėti savimi, suprato, kad gali dirbti ir save realizuoti. Čia ji sutiko draugų. Nors pirmosiomis dienomis ją atlydėdavo mama, dabar į darbą atvyksta pati. Be to, ji pati eina pietauti ar gerti kavos su kolektyvu. Viso to nebuvo iš pradžių, nes jai yra sunku prisileisti naujus žmones“, – patirtimis dalijosi V. Kaikarienė.
Vis tik, pagrindinis Tatjanos iššūkis darbe – netolerantiški klientai. „Ypač tie, kurie klausia ir tikisi iškart gauti atsakymą. Dėl savo sutrikimo Tatjana negali turėti tokios greitos reakcijos ir greito atsakymo. Nežinomas klausimas ją paverčia uždara. Ji pasimeta ir bijo neatsakyti“, – pasakojo V. Kaikarienė.
Kęstučiui klausos negalia nesutrukdė siekti karjeros
Jei lankydamiesi „Rimi Lietuva“ biuro koridoriuose prasilenktumėte su Kęstučiu ir pasisveikintumėte, tikriausiai net nepastebėtumėte, kad vyras turi klausos negalią. Lengvai iš lūpų perskaitęs žodžius, Kęstutis greitai atsakytų į bet kokį klausimą, priversdamas pamiršti, jog gestų kalba – pagrindinis kelias bendrauti su klausos negalia turinčiu žmogumi.
13 metų – tiek laiko Kęstutis dirba šioje įmonėje. Prieš įsidarbindamas „Rimi Lietuva“, vyras dirbo žmonių su klausos negalia tarpininku, pagal specialų projektą, t. y. šiai bendrovei padėjo kurčiųjų įdarbinimo klausimais. Pasibaigus projektui, Kęstutis sulaukė pasiūlymo iš pačios įmonės.
„Man buvo staigmena, kad darbą pasiūlė didelė įmonė, nes anksčiau dirbdavau tik mažose. Iš pradžių buvau personalo skyriuje ir padėjau kolegoms įdarbinti kurčiuosius. Dabar dirbu komercijos skyriuje kainodaros asistentu“, – apie savo kelią pasakojo vyras.
Kęstutis atviras – nors problemų darbe nepasitaikė, pradžioje netrūko jaudulio, nepasitikėjimo savimi ir nežinomybės.
„Labai džiaugiuosi, kad kolegos čia draugiški ir tolerantiški. Man tikrai daug kas padėjo su darbais, kantriai paaiškindavo. Džiugiu, kad iš kolegų nesulaukiu kokių piktų replikų. Visa tai nuteikė pozityviai“, – kalbėjo vyras.
Vis tik, vienu didžiausių iššūkių išliko darbas gausiose komandose. „Didelėse komandose man sudėtinga bendrauti dėl klausos. Tačiau šalia turiu kolegą, kuris visada man padeda ir asmeniškai viską paaiškina“, – pasakojo vyras.
Iš pirmo žvilgsnio ramaus būdo Kęstutis, pozityvumo nestokojantis žmogus. Pasak vyro, žmogui su negalia susirasti darbą dabar yra kur kas lengviau nei prieš 15 metų, kai dauguma darbdavių turėjo pasenusį požiūrį apie neįgalusiuosius – jie negali dirbti ir turi tik namie sedėti.
„Šiandien viskas priklauso ir nuo pačių neįgaliųjų. Yra tų, kurie bijo save pristatyti ir yra užsidarę. Tačiau reikia patiems neįgaliesiems parodyti iniciatyvą ir nebijoti parodyti save. Iš darbdavo taip pat reikia daugiau iniciatyvos“, – įsitikinęs Kęstutis.
Galimybę suteikė šimtams
2007 metais sėkmingai įdarbinusi pirmuosius 6 klausos negalią turinčius darbuotojus, šiandien „Rimi Lietuva“ tinkle dirba 160 įvairias negalias ar sutrikimus turinčių žmonių.
Vis tik, pats įdarbinimo procesas šiandien atrodo visiskai kitaip nei prieš 12 metų. „Mums reikėjo paruošti ir vadovus, ir kolektyvą, ir pačius darbuotojus, kurie atėjo pas mus ir galėjo dirbti. Dažniausiai jiems tai buvo pirmasis darbas, tad reikėjo juos paruošti, pavyzdžiui, kaip praeiti darbo pokalbį, kaip save pristatyti, parodyti biurą ir prekybos centrą, paaiškinti, ką jiems reikėtų atlikti, ir kt.“, – apie pokyčius pasakojo įmonės atstovė.
V. Kaikarienė prisimena, kad pradėjus įdarbinti žmones su negalia, šie turėjo daug nepasitikėjimo. Dėl to įmonėje buvo nuspręsta įdarbinti atrankos vadybininką iš kurčiųjų organizacijos, kuris ir padėjo pastatyti tiltą į jų bendruomenes bei užmegzti ryšį. Po to viskas ėjosi lengviau – darbuotojai atsivedė savo pažįstamų, studijų draugų, tad darbuotojų su negalia ratas plėtėsi natūraliai.
Kalbėdama apie nemažą skaičių šiuo metu bendrovėje esančių darbuotojų su negalia, V. Kaikarienė pabrėžė, kad jie ne tik pasižymi didele motyvacija, įsitraukimu į kolektyvo veiklas, bet ir yra stipri jėga, šiltinanti atmosferą, santykius kolektyve ir sėjanti toleranciją ne tik darbo vietoje bet ir darbuotojų šeimose. Be to, tokie kolektyvai pasižymi ir mažesne darbuotojų kaita.