Jos teigimu, nuo rugsėjo 1 d. namuose ilgiau nei dvi savaites pageidaujantys dirbti žmonės privalės pateikti prašymą, skelbia BBC. Taip pat darbuotojai turėtų gyventi „palyginti netoli nuo darbo vietos“. Taigi, teks pamiršti kokteilius paplūdimyje, pasidėjus nešiojamąjį kompiuterį ant kelių.
Įmonės žinutė labai aiški: taip, bus galima dirbti gerokai lanksčiau, bet daugumai darbuotojų vis tiek teks eiti į biurą. Toks požiūris kategoriškai prieštarauja praėjusiais metais išsakytiems Silicio slėnio bendrovių vadovų teiginiams, liaupsinusiems nuotolinį darbą.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužės mėnesį „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey buvo cituojamas visame pasaulyje, pareiškęs: „Dabar „Twitter“ darbuotojai iš namų galės dirbti amžinai.“ Buvo spėliojama, kad, pasibaigus koronaviruso pandemijai, Silicio slėnyje „naująja norma“ taps daugiausia į nuotolinį darbą orientuota darbo jėga, o technologijų bendrovių biuruose dirbs tik nedidelė viso personalo dalis. Visgi daugėja ženklų, kad šis scenarijus neišsipildys.
Beje, išsamiau panagrinėjus technologijų milžinių vadovų teiginius, pasidaro aišku, kad žiniasklaida tiesiog praleido kai kuriuos niuansus. Pavyzdžiui, pasakęs, kad „Twitter“ darbuotojai galės iš namų dirbti „amžinai“, J. Dorsey pridūrė: „Jeigu mūsų darbuotojų pareigos ir susiklosčiusi situacija leis dirbti iš namų.“ Tai buvo labai svarbus „jeigu“.
Tiesą sakant, „Twitter“ vadovybė patikslino, kad viliasi, jog dauguma bendrovės darbuotojų kažkiek laiko dirbs iš namų, bet kažkiek valandų praleis ir biure. Praktiškai visos Silicio slėnyje įsikūrusios technologijų įmonės sakė esančios pasiruošusios „lanksčiam“ arba „hibridiniam“ darbui. Problema yra ta, kad šie skambūs žodžiai gali reikšti beveik bet ką. Ar penktadieniai virs laisvadieniais? O galbūt biuruose laukia visiškai nauji darbo santykiai?
„Microsoft“ mano, kad ateityje „darbas iš namų (mažiau nei 50 proc. viso darbo laiko) taps įprastu daugelio specialybių atstovams“. Tiesa, žodžiai „mažiau nei 50 proc.“ palieka daug laisvės manevruoti.
Praėjusią savaitę „Amazon“ savo darbuotojams taip pat išplatino pranešimą: „Mūsų planas – sugrįžti prie į biurus orientuotos darbo kultūros. Esame įsitikinę, kad ji mums leidžia veiksmingiausiai kurti naujoves, bendradarbiauti ir mokytis drauge.“
Visai nepanašu į darbo iš namų amžių šlovinančius žodžius, tiesa? Iš dalies šios dvejonės atsirado todėl, kad, nors daugelis darbdavių nori didesnio lankstumo, vis dar nėra aišku, koks įmonių darbo modelis labiau pasiteisins.
„Kol kas šio galvosūkio iki galo dar niekas neišsprendė, – kalbėdama apie dabartinius susitarimus dėl darbo iš namų prisipažino Carolyn Everson, „Facebook“ visuotinės verslo grupės viceprezidentė. – Mes tiesiog kuriame taisykles spontaniškai.“
Sąlyginai patrauklus variantas
Už nuotolinį darbą pasisakantis Harvardo verslo mokyklos docentas Prithwirajas Choudhury teigia, kad technologijų bendrovės seniai išsiskyrė kaip nuotolinio darbo šalininkės.
„Daug anksčiau nuotolinį darbą palaiminusios įmonės ir dabar šį modelį pradedančios taikyti bendrovės turės didelį pranašumą, kalbant apie talentų pritraukimą“, – tvirtino jis. Tikėkimės, kad taip ir bus.
Nė viena technologijų bendrovė nenori, kad personalas pereitų pas konkurentus, leisiančius dirbti lanksčiau. Regis, dabar tokios įmonės kaip „Spotify“ savo darbuotojams siūlo „lanksčiausias“ darbo sąlygas. Neseniai išplatintame pareiškime „Spotify“ paskelbė: „Mūsų darbuotojai galės visą laiką dirbti namuose, biure arba derinti darbą namuose ir biure. Dėl konkretaus namuose ir biure išdirbamo valandų skaičiaus kiekvienas darbuotojas asmeniškai susitars su savo vadovu.“
Vis dėlto pareiškime buvo ir šis sakinys: „Greičiausiai reikės šį tą pakoreguoti.“ Taigi, „Spotify“ nuotolinio darbo apibrėžtis labai skiriasi nuo „Google“ apibrėžties, kuri, savo ruožtu, labai skiriasi nuo „Amazon“ apibrėžties.
Dirbti iš namų, kai visi biurai uždaryti, yra viena. Bet didžiausias išbandymas nuotolinio darbo modeliui prasidės tada, kai biurai ims dirbti, tarkime, 50 proc. pajėgumu. Jeigu susirinkimo metu dalis darbuotojų sėdės biure, o dalis – dalyvaus naudodami programą „Zoom“, ar toks variantas bus veiksmingas? Ką jau kalbėti apie kasdienį bendravimą su kolegomis ir vadovais. Ar nuotoliniu būdu dirbantys asmenys nesijaus nuskriausti?
Praėjusią savaitę IBM pristatė savo nuotolinio darbo planą – 80 proc. darbuotojų bent tris savaitės dienas turės dirbti biure. „Kai žmonės dirba iš namų, man kyla abejonių dėl jų karjeros trajektorijos, – sakė IBM vykdomasis direktorius Arvindas Krishna. – Jeigu jie nori turėti pavaldinių, daugiau atsakomybės ar sukurti kultūrą savo komandoje, kaip jiems pavyks tai padaryti dirbant nuotoliniu būdu?“
Panašu, kad tik per vargus sužinosime, kokie sprendimai yra veiksmingi, o kokie – nelabai, nes technologijų bendrovės taiko labai daug skirtingų metodų. Kaip ir daugelio šiuolaikinio gyvenimo sričių atžvilgiu, kitos įmonės nukreipia žvilgsnius į Amerikos vakarinę pakrantę ir žiūri, kokios priemonės pasiteisina.