Pasak pašnekovo, didieji prekės ženklai, tokie kaip „Adidas“ ar „Nike“, naudoja poliesterį – sintetinį, iš plastiko pagamintą pluoštą. Tačiau vis daugiau tokio pluošto yra gaminama iš perdirbto plastiko – prie šio projekto prisijungusi ir Lietuvos įmonė „Omniteksas“. Vis dėlto tekstilės ateitis – natūralus kanapės pluoštas, kurio savybėms negali atsispirti nei žemdirbiai, nei vartotojai.
Daugelis turi, galbūt, pasenusį siuvyklų vaizdą – ankštas patalpas, pervargusius darbuotojus ir milžiniškus įrenginius. Kaip dabar atrodo siuvyklos?
Jūsų nupieštas vaizdas yra iš tiesų labai senų laikų. Pramonė labai pasikeitusi – ji moderni, su naujais įrengimais ir geromis darbo sąlygomis. Taip, televizijos ekranuose dažnai prašmėžuoja siužetai su varganomis siuvyklomis, bet šiandien situacija jau iš esmės kitokia.
Jūsų įmonė ir siuva, ir mezga?
Taip, mes esame pilno ciklo gamybinė įmonė, vertikaliai integruota – perkame žaliavą, ją turimais įrengimais mezgame, verpalus dažome, tauriname, atliekame kitas operacijas ir iš jų gaminame gaminius.
Jūsų įmonė pradėjo veiklą 1928 metais. Sovietmečiu įmonė buvo nacionalizuota, vėliau atkurta. Kaip įvyko lūžis, kai jūsų verslas suprato, kad turi persiorientuoti į moderniąją pusę?
„Omniteksas“ niekada nebuvo vargana įmonė. 1928 m. iš tiesų buvo pradėta veikla, susijusi su kojinių ir megztinių mezgimu, ir ta veikla niekada nebuvo nutrūkusi. Įmonė buvo privatizuota, vėliau jungta, o nuo 2001 m. „Omniteksas“ pradėjo dirbti taip, kaip ji dirba ir dabar. Kalbant apie pokyčius, manau, kad jie buvo nuoseklūs, nuo pat veiklos pradžios – net ir tais gūdžiais tarybiniais metais tos įmonės nebuvo techniškai atsilikusios. Vėliau pats laikmetis reikalavo pokyčių.
Pasaulyje daug kalbama apie poliesterį ir jo neigiamą poveikį aplinkai ir manoma jo atsisakyti. Ar jūs gaminate produktus iš šio pluošto?
Mes gaminame poliesterinius drabužius ir plačiai juos naudojame – pasaulyje tai labai populiari medžiaga. Ją naudoja ir visi didieji prekės ženklai – „Adidas“ ir „Nike“. 90 proc. jų gaminių pagaminta iš poliesterio. Pats poliesteris, kaip ir visi plastikai, atsidūręs ne savo vietoje – žemėje, vandenyje –aplinkos nepuošia ir negerina. Visas pavojingumas taip ir pasireiškia – paukščiai praryja, kitiems gyvūnams kenkia. O drabužių gaminimui tai – puikus pluoštas, neutralus, nesukelia alergijų. Klausimas tas, kur tas tekstilinis pluoštas patenka, kai jis baigė savo panaudojimą.
Bet tiesa, kad jūs siekiate daugiau gaminti produktų iš natūralių medžiagų?
Mes stengiamės, bandome pajausti pirkėjo poreikius ir šiek tiek juos net pralenkti, pabandyti diktuoti. Aktyviai bandome naujus pluoštus ir jų tendencijas. Pavyzdžiui, gaminame iš vilnos ar atsakingai užaugintos medvilnės, lino, pastaruoju metu naudojame ir kanapes – šis pluoštas bus vienas perspektyviausių artimiausioje ateityje. Žinoma, bandome atsisakyti ir sintetikos, tik be jos neišsiversime, todėl šiandien bandome naudoti perdirbtą tą patį poliesterio pluoštą – antrinį pluoštą, kuris atitarnavo jau kažkada anksčiau.
Užsiminėte kanapes – kodėl manote, kad tai yra ateitis?
Todėl, nes tai neprilygstamai atsakingas ir atitinkantis visus atsakingos gamybos ir verslo standartus pluoštus, nereikalaujantis jokios chemijos auginant – kanapių nereikia saugoti nuo kenkėjų, jos reikalauja tik šiek tiek trąšų, augalo šaknynas didelis ir gerina žemės savybes, įneša daug organikos į gruntą. Tai yra tai, ko šiandien prašo žemdirbystė, visuomenė bei aplinka. Taip pat ir pačios kanapės kaip tekstilinio pluošto savybės yra puikios – turi natūralias antibakterines savybes, nepūva ir neirsta, yra ilgaamžis. Pavyzdžiui, marškinėliai iš medvilnės nuo saulės ir prakaito greitai dėvisi ir nešiojasi, praranda formą, o kanapės pluoštas išlaiko savo tvarumą. Tai – ateities pluoštas.
Bet iš esmės gręžiamasi į praeitį – juk anksčiau taip pat buvo gaminama iš kanapių?
Taip, visur tai vyksta – tiek maitinimo sritį, tiek pramonėje. Grįžtama prie to, nuo kur žmonės pradėjo ir dešimtis tūkstančių metų naudoja. Tik panaudojimo būdai patobulėjo.
Jau dabar pasaulyje kuriamos medžiagos, kurios pagamintos iš vandenyne surinktų atliekų. Ar jūs kažką panašaus bandote daryti?
Tikrai taip. Kitais metais su vienu Švedijos prekiniu ženklu į apyvartą išleisime beveik 200 tūkst. gaminių, kurių 30 proc. poliesterinio pluošto bus iš Viduržiemio jūroje surinkto plastiko atliekų. Šiuo metu ieškome partnerių ir norime padirbėti prie šio projekto, kad parodytume, jog puikiai tvarkomės su plastikinių butelių problema.
Galite papasakoti, kaip techniškai butelis virsta pluoštu?
Butelis išplaunamas, nuimama popierinė dalis. Plastikas lydosi, tad jis susmulkinamas, išlydomas ir atiduodamas pluošto gamintojams. O pluošto gamintojai, naudodami papildomas medžiagas, formuoja plaukelius ir taip sukuriamas siūlas. Plastikas yra ir blogas, ir geras – jis turi blogų savybių, jei atsiduria netinkamoje vietoje, bet gerose rankose jis puikiai panaudojamas.
O drabužiai iš plastiko taip pat tvarūs ir ilgaamžiški?
Tikrai taip. Tik iš plastiko pagamintam drabužiui reikalinga daugiau technologinio žinojimo pačiam gamintojui – mes galime atkartoti tas pačias savybes kaip ir kanapės ar vilnos. Tik reikalingas tam tikras žinojimas ir gamintojo profesionalumas.
Pavyzdžiui, pluoštui galime suteikti savybes, kurios prakaituojant kūnui jį vėsina, ar kaip tik, sulaiko šilumą. Aš esu stiprus sintetinių pluoštų šalininkas, nes jie leidžia kurti funkcines medžiagas, o iš natūralių pluoštų tokių nesukursi. Tačiau viskam sava vieta ir paskirtis.
Kada tokių drabužių galime sulaukti Lietuvoje?
Jų jau yra ir dabar. Pavyzdžiui, sporto prekių parduotuvėse – ant etikečių yra specialūs ženklai, tiesiog žmonės į tai neatkreipia dėmesio. Galbūt gamintojai ir patys prekės ženklai nesugeba perteikti tinkamai, ką jie siūlo.
Minėjote, kad anksčiau ar vėliau visi verslai turės spręsti tvarumo problemas. Kodėl taip manote?
Tai diktuoja ekonominės sąlygos. Mes patys savo gamyboje turime taikyti tvarios gamybos principus, bandydami suvaldyti savikainą, spręsdami kitas problemas, ieškodami resursų atlyginimų didinimui ir pan. To negalėsime daryti, jei nemažinsime vandens ir energijos sunaudojimo.
Ar patys esate sumažinę vandens suvartojimą?
Taip, mūsų gamyba per pastaruosius šešerius metus vandens sunaudojimą vienam kilogramui žaliavos pagaminti sumažino 68 proc. Reikia turėti galvoje, kad vanduo yra užvirinamas, ataušinamas, tam naudojama energija, tai sumažinome ir energijos suvartojimą.
Pagal statistiką, 80 proc. tekstilės keliauja į sąvartyną ir tik mažoji likusi dalis perdirbama. Tai didelio masto problema?
Didelė problema ne tik tai, bet ir pats atliekų perdirbimo procesas. Manau, kad mūsų regione neišvystyta šita struktūra.
Kokius sau tikslus dar esate išsikėlę?
Siekiame tęsti darbus, kuriuos pradėjome. Taip pat norime plėsti perdirbtų pluoštų panaudojimą – ypač kanapių ir kitų natūralių pluoštų.
