Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 70 įvairaus dydžio ir pajėgumo alaus daryklų. Be trijų didžiųjų, šalyje atsiranda vis daugiau mikrodaryklų. Didelių žaidėjų rinkoje per pastarąjį dešimtmetį naujų neatsirado, tačiau tarp smulkiųjų mikrodaryklų, kurių yra apie 60, vyksta nuolatinė kaita.
Skaičiuojama, kad vien Lietuvos vidaus rinkoje per metus išverdama ir parduodama apie 180 mln. litrų alaus. Nors pastaruoju metu bendras alaus suvartojimas šalyje mažėja – prieš dešimtmetį siekęs 300 mln. litrų alaus per metus jis dabar siekia 200 mln. litrų per metus, tačiau Lietuvos aludariams tai nepakišo kojos, nes dabar jų gaminiai veržliai atakuoja svečias rinkas. Ypač tokie produktai, kurie ir yra netikėti, dar neatrasti, inovatyvūs.
Nealkoholinio alaus era
Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas pastebi, kad šalies aludariai per paskutinius kelerius metus alaus inovacijas išaugino ne procentais, o kartais.
„Tarkime, prieš dešimtmetį gildijos nariai per metus išleisdavo į rinką 10-12 naujų alaus rūšių. Pastaruoju metu per metus pristatoma ne mažiau kaip 30 tokio alaus rūšių. Ypač daug inovacijų pateikiama nealkoholinio alaus srityje“, – pastebi pašnekovas.
Pasak jo, nealkoholinio alaus vartojimas pastaruoju metu irgi augo kartais ir visi aludariai su šiuo produktu labai aktyviai veržiasi į šią rinką: „Jeigu prieš dešimtmetį tik patys didžiausi aludariai turėjo savo nealkoholinį alų, tai dabar visi gildijos nariai turi jau net po kelias rūšis tokio alaus, o dabar ir net kai kurie mažieji aludariai jį gamina.“
Per pandemiją – augo ar mažėjo?
Pasak S. Galadausko, analizuojant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis atrodo, kad alaus vartojimas per pandemiją nesumažėjo: 2020-aisiais, lyginant su 2019 m., alaus suvartojimas augo 3 proc.
„Tačiau yra du faktoriai, kurių nefiksuoja VMI. Dėl pandemijos sustojo fizinių asmenų dideliais kiekiais alaus gabenimas iš Latvijos ir Lenkijos. Per karantinus, ypač per pirmąjį, nemaži kiekiai alaus statinėse (dėl trumpo galiojimo laiko) buvo atsiimti iš barų ir restoranų ir utilizuoti, nors VMI tai rodo kaip pardavimus. Sudėjus tuos abu faktorius, greičiau turėtume realaus vartojimo sumažėjimą, nei augimą“, – komentavo aludarių gildijos prezidentas.
Rusijoje – antri
O štai per pastarąjį dešimtmetį alaus eksportas išaugo net tris kartus. Per tą laiką lietuviai eksportavo per 600 mln. litrų alaus.
Pasak pašnekovo, yra tokių alaus daryklų, kurios per metus eksportuoja po 40 mln. litrų alaus.
„Eksporto geografija išsiplėtė į daugiau nei 30 šalių – nuo kaimyninių valstybių iki Australijos ir Japonijos. Tarkime, 2020-ųjų pirmojo pusmečio Rusijos muitinės duomenimis, Rusijoje lietuviškas alus buvo antras pagal importą po Vokietijos, aplenkdamas net čekišką alų.“
Pašnekovas pastebi, kad rinkoje ypač populiarėja kraftinis alus.
„Kuo brandesnė visuomenė, tuo individualesnis pasirinkimas. Alaus kultūra Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga. Todėl dabar visi didieji aludariai turi savo kraftinio alaus mikrobravorus, kuriuose alus verdamas labai mažomis partijomis, nebijant eksperimentuoti ir inovuoti. Jau nekalbu apie smulkiuosius aludarius. Taip pat labai populiarėja nealkoholinis alus. Nors mums dar toli iki Ispanijos, kur toks alus jau sudaro beveik 15 proc. visų alaus pardavimų. Pas mus tas skaičius siekia tik 5 proc., tačiau turint galvoje, kad dar tik prieš penkerius metus nealkoholinis alus Lietuvoje sudarė tik 1 proc., tai rodo didžiulį proveržį alaus vartojimo kultūroje“, – komentuoja S. Galadauskas.
Pasak S. Galadausko, tiesiogiai Lietuvos alaus pramonėje dirba apie tris tūkstančius darbuotojų. Tačiau prieš keletą metų tarptautiniai auditoriai bendrojo tyrimo apie Europos aludarių indėlį į ekonomiką kontekste, nustatė, kad Lietuvoje dar apie 14 tūkst. darbo vietų alaus pramonė sukuria netiesiogiai. Tai ir per tiekimą (salyklinių miežių augintojai, butelių ir etikečių gamintojai ir t.t.), logistiką, prekybą, darbo vietas baruose ir restoranuose, reklamos ir kitas paslaugas.
Šiuo metu vidutinis Aludarių gildijos narių atlyginimas siekia apie 2330 eurų.
Aludariai kasmet į Valstybės biudžetą sumoka per 100 mln. eurų įvairių mokesčių. Per pastarąjį dešimtmetį gildijos nariai skyrė apie 18 mln. eurų sporto, kultūros ir meno rėmimui bei labdarai.
Iš viso, per pastarąjį dešimtmetį gildijos narių įnašas į valstybės biudžetą siekė apie 1,11 mlrd. eurų. Jos nariai 5 mln. eurų finansavo Lietuvos užstato gėrimų pakuočių sistemos sukūrimą ir kasmet tam išleisdami 7 mln. eurų, iš dalies finansuoja jos išlaikymą.
Pardon, bet mes išplaukę
„Šiam sezonui pateikiame beveik 60 naujų ar atnaujintų produktų bei pakuočių, kurių dauguma – nealkoholiniai populiarių gėrimų variantai“, – įmonės naujienas pristatė „Carlsberg Baltijos“ šalių vadovas ir bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
R. Viršilas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais didžiausiu augimu būtent ir pasižymėjo nealkoholinio alaus segmentas.
„Nors jo augimas dėl pandemijos pernai stabtelėjo, tačiau manome, kad tai laikinas reiškinys ir gyvenimui grįžus į savo vėžes šio alaus pardavimai vėl augs. Šiame segmente labai svarbios inovacijos, kurios mums puikiai sekasi, nes „Švyturys-Utenos alus“ vienintelis Lietuvoje turi įrangą, kuria pašalina alkoholį iš įprastu alaus gamybos būdu pagaminto alaus“, – komentavo vienos iš lyderiaujančios aludarių bendruomenės atstovas.
Pasak vieno didžiausių šalies aludarių, nealkoholiniams gėrimams – alui, sidrui populiarėti padeda ir besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas, visuomenėje vyraujantys nauji sveikos gyvensenos standartai.
Namų žmogaus fenomenas
Pasak R. Viršilos, jau daugiau kaip metus besitęsianti pandemija keičia nusistovėjusias visuomenės, įskaitant ir alaus vartotojų, normas – skatina naujų įpročių formavimąsi, ryškina vadinamojo namų žmogaus fenomeną.
„Užsidarius barams, restoranams, kavinėms, parduotuvėse fiksavome maždaug 5 proc. savo alaus pardavimų augimą. Pastebime ir alaus vartotojų apsipirkimo įpročių pokytį: įsismarkavus pandemijai gyventojai užuot lankęsi didžiojo ir mažesnio formato moderniuosiuose prekybos centruose, pirmenybę teikė mažesnio formato parduotuvėms. Taip pat pandeminė situacija paskatino vieno apsipirkimo metu vartotojus įsigyti didesnes gėrimų pakuotes, nes viruso grėsmė atbaido norą dažnai lankytis prekybos vietoje. Beje, alaus pardavimų augimui parduotuvėse įtakos turėjo ne tik sąstingyje atsidūręs HoReCa sektorius, bet ir praėjusiais metais drastiškai sumažėjęs kelionių į užsienį skaičius, kuomet vasarą dauguma šalies gyventojų poilsiavo Lietuvoje“, – komentavo pašnekovas.
Afrika susidomėjo sidru
„Švyturio – Utenos alaus“ gamintojai šiuo metu eksportą mato kaip vieną svarbiausių savo strateginių uždavinių, kuris padeda kompensuoti prarastas karantino metu uždarytų barų, kavinių ir restoranų pajamas. Ir tai jau duoda vaisių – praėjusiais metais įmonės eksportas augo 40 proc.
„Pardavimus auginome iš viso 28 valstybėse, tarp kurių buvo Rusija, Didžioji Britanija, Belgija, Olandija, Vokietija ir Kinija. Daugiausia eksportuojame savo įmonės alų, tačiau į Afrikos valstybes, pavyzdžiui, Ganą, eksportuojame savo gaminamą sidrą, kur eksporto kiekiai jau perkopė milijoną litrų“, – sakė įmonės vadovas.
R. Viršilas atkreipia dėmesį, kad jau aštuonerius metus įmonė savo veiklą organizuoja taip, kad didžiąją dalį žaliavų, prekių ir paslaugų pirktų iš Lietuvos tiekėjų ir taip prisidėtų prie ilgalaikio tvaraus šalies ekonomikos augimo.
„Šį principą pavadinome „L3“. Jo įgyvendinimas leidžia maksimaliai išnaudoti Lietuvos ekonomikos resursus, skatina investicijas į vietos bendruomenes, kuria darbo vietas ir skatina ilgalaikę plėtrą, mažina įtaką aplinkai.“
Įmonės vadovas sako, kad siekdami įvertinti savo įmonės generuojamą naudą šalies ekonomikai, jie atliko skaičiavimus, kurių metu nustatyta, jog su susijusiomis industrijomis bendrovė sukuria 90 mln. eurų pridėtinės vertės ekonomikai ir tiesiogiai bei netiesiogiai per susijusias industrijas sukuria 2080 darbo vietų (430 darykloje ir 1650 – susijusiose daryklose).
Premijoms – 530 tūkst. eurų
Lentelėje pateikiame „Švyturio – Utenos alaus“ kovo mėnesio vidutinį atlyginimą, o štai balandį su išmokėtomis premijomis apytiksliai jis sieks 3854 eurų. Tikslią sumą bus galima išvysti „Sodros“ duomenų bazėje.
Apie premijas, kurios balandį bus išmokėtos darbuotojams, pasakojo „Švyturio – Utenos alaus“ žmogiškųjų išteklių partnerė Julija Gedrimė: „Atlyginimais mes stengiamės lygiuotis ne tik į vietos, bet ir į tarptautines Lietuvos įmones. Kiekvienais metais jie keliami atsižvelgiant į keletą veiksnių: paties darbuotojo metinių tikslų įvykdymą, infliaciją, atlyginimų pokyčio vidurkį šalyje. Gan ženklus kilimas vyko pastarąjį dešimtmetį. 2020 metai, o ypač mūsų verslą palietęs uždaras HoReCa sektorius privertė nukrypti nuo planuoto kurso daugelyje sričių, neaplenkiant ir atlyginimų priežiūros. Pernai atlyginimai kilo beveik vien gamybos ir logistikos darbuotojams, kurie neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu, kantrai dėvėjo kaukes ir laikėsi visų griežtų saugumo reikalavimų ir kasdien dirbo komandose gamyboje bei sandėlyje, o taip pat pardavimo vadybininkams, kurie lankė klientus ir toliau kasdien vykdė savo pareigas rinkoje, o ne saugiau būdami namie. Galima sakyti, kad tai buvo tam tikra kompensacija ir padėka laikotarpiu, kai įmonei teko gerokai susimažinti išlaidas.“
Pasak jos, absoliučiai visi įmonės darbuotojai dalyvauja „Calsberg“ įmonių grupės metinių premijų programoje, kur dalį rezultato lemia darbuotojo, o kitą – įmonės finansiniai rezultatai.
Paklausta, kokią įtaką atlyginimams turi darbas atskiruose regionuose ir ar stipriai jie skiriasi, tarkime, Klaipėdos, arba Utenos įmonėse.
„Jokio regioninio koeficiento netaikome, tačiau pastebime, kad kiek skirtingi atlyginimų lygiai yra susiformavę natūraliai istoriškai. Pavyzdžiui matome, kad Utenos regione mūsų kvalifikuotų gamybos ir logistikos skyrių darbininkų vidutiniai atlyginimai yra gerokai aukštesni nei kitų įmonių mokami darbo užmokesčiai“, – sakė J. Gedrimė.
Alaus laiškai
„Volfas Engelman“ įmonės vadovas Marius Horbačauskas pasidžiaugė, kad pernai naujų ar atnaujintų produktų buvo iš viso 64 kategorijose, – ne tik aluje, bet ir giroje, sidruose, kokteiliuose, energiniuose gėrimuose, vandenyje, vaisvandeniuose, sultyse ir kitur.
„Kadangi esame ne tik alaus gamintojai, bet ir praktiškai turime produktų visose gėrimų kategorijose (išskyrus karštus, tokius, kaip kava, arbata), šiemet taip pat neketiname nusileisti su naujovėmis.“
Pasak įmonės vadovo, nepaisant to, kad praktiškai iš jų klientų dingo uždarytų restoranų verslo dalis, kuri sudarė apie 15 proc., apyvartos, kitur ji nekrito ir netgi išaugo.
„Iš pradžių labiausiai kentėjo nealkoholiniai gėrimai: dirbant iš namų ir mažiau judant, buvo natūraliai mažiau suvartojama nealkoholinių gėrimų. Taip pat neinant į sporto klubus, studentams mokantis nuotoliniu būdu, buvo mažiau suvartojama energinių gėrimų. Mažėjo ir giros vartojimas, nes vyresnio amžiaus vartotojai mažiau vaikščiojo į parduotuves, net ir vandens buteliuose mažiau nuperkama, nes namuose galima gerti iš krano. Vėliau pardavimai kiek susilygino“, – komentavo pašnekovas.
Tačiau jo žodžiais, alaus, sidro, kokteilių parduotuvėse daugiau buvo nuperkama dėl kelių priežasčių: uždaryti restoranai, uždarytos sienos su Lenkija ir Latvija, iš kur buvo atvežama didelė dalis pigesnių produktų, be to, Lietuvoje, kaip niekad, daug buvo gyventojų, nes apribotos galimybės išvykti į užsienį.
„Mūsų pardavimai didėjo ir vietos rinkoje, kadangi buvome aktyvūs ir kūrybingi, išsiauginime rinkos dalį alaus kategorijoje, – „Nielsen“ duomenimis nuo 24,5 proc. 2019 m. iki 25,5 proc. pernai, bet taip pat augome su nauju prekiniu ženklu vandens kategorijoje. Taip pat 2020 m. stipriai išaugo eksportas. Todėl mums praeiti metai buvo labai geri, nes jau turėjome gerą įdirbį iš anksčiau“, – su ta smagia gaida teigia šiųmetinius rezultatus auginančios „Volfas Egelman“ vadovas.
Įspūdingi eksporto skaičiai
„Volfas Egelman“ eksportas augo labai smarkiai, praėjusiais metais net 47 proc.
„Didžiausios mūsų eksporto rinkos išliko Rusija, Korėja, Kinija, sparčiai pasitempė Japonija, Ukraina. Mūsų prekinis ženklas yra labai gerai tarptautiškai priimamas: keliauja tas pats produktas, kaip ir Lietuvoje, net su lietuviškais užrašais, bet vartotojai mielai perka visur pasaulyje, – dalijosi vadovas. – Beje, auksinė folija ant mūsų skardinių taip pat suvaidino svarbų vaidmenį šiais visuotinės higienos poreikio laikais.“
Jo žodžiais, vartotojai Lietuvoje jau nemažai pakeliavę, prisižiūrėję įvairių skirtingų alaus rūšių pasaulyje, todėl nori ir Lietuvoje panašių gauti.
„Atsiranda alaus degustavimo kultūra, derinimas su maistu. Kadangi turime naujų produktų kūrimui mini alaus daryklą galime eksperimentuoti. Nealkoholiniam prekės ženklui turime savo visą seriją ir nuolat plečiam nealkoholinių radlerių, dar vokiškai vadinamą „fassbrause“ seriją (nealkoholinis alus su sultimis ar limonadais). Taip pat nealkoholiniai sidrai ir kokteiliai (Virgin Mojito). Bendrai paėmus, vartotojai nori daugiau lengvesnių, įdomesnių, išskirtinių produktų ir linkę gal net kiek daugiau sumokėti.“
Pasak pašnekovo, įmonė stengiasi, kad darbuotojai būtų motyvuoti ir lojalūs, kad sietų save su ir darbo nekeistų.
„Todėl ir atlyginti stengiamės sąžiningai, nuolat peržiūrint ir atsižvelgiant į rinkos situaciją. Galbūt nesame daugiausiai industrijoje mokanti įmonė, tačiau stengiamės darbuotojus išlaikyti ir kitomis priemonėmis, sudarant geras kitas sąlygas ir visokeriopai rūpinantis, – kalbėjo M. Horbačauskas .– Alaus gamyba yra stabilus verslas, įmonė nepertraukiamai veikia jau 168 metus, pergyveno netgi 1918-ųjų ispaniškąjį gripą.“
„Kalnapilio-Tauro grupės“ anarchistai
„Kalnapilio-Tauro grupės“ gamintojai teigia naująjį sezoną pasitinką itin stipriai pasiruošę HoReCa sektoriaus atidarymui, ypač lauko terasoms, nes tikisi, kad šiemet nemažai gyventojų vis dar rinksis poilsį Lietuvoje, taip pat, tikėtina, Lietuva sulauks svečių iš kaimyninių šalių.
„Sezono pradžioje pristatėme keletą naujų alaus rūšių, tarp kurių – nealkoholinis alus. Šiemet taip pat rinkai pristatome naują danišką craft alaus prekės ženklą „Anarkist“, – pasakojo įmonės vadovas Marijus Kirstukas.
Jis teigė, kad ir toliau itin didelį dėmesį skiria žalumui, tapusiam ne tik vizualinio identiteto bruožu, bet ir vertybiniu pagrindu: „Nuolatos investuojame į įrangos ir procesų modernizavimą, optimizavimą bei aplinkosaugos sprendimus – šios investicijos 2020 m. buvo 1,8 mln. eurų.“
Pasak jo, didžiausi iššūkiai laukė įvedus karantino apribojimus maitinimo įstaigoms, kurios sunkumus patiria iki šiol. Tačiau įmonė laiku apgalvojo alternatyvas, leidusias sumažinti karantino poveikį ir pasiekti pardavimų augimą.
„Pagrindiniai bendrovės prekės ženklai, vertinant 2020 m., demonstravo gerus rezultatus – alaus pardavimai didėjo 4 proc.“, – komentavo įmonės vadovas.
Pasak jo, rinkoje toliau augo nealkoholinio alaus pardavimai. Jo žodžiais, lyderio poziciją rinkoje užsitikrino „Kalnapilio“ šviesusis nealkoholinis alus – būtent šio prekės ženklo šviesųjį nealkoholinį alų 2020 m. lietuviai rinkosi dažniausiai.
Šviesiojo alaus segmente „Kalnapilis nealkoholinis“ užima 24,2 proc. – šie duomenys paremti „Nielsen“ pateikiamais duomenimis.
Parduoda ir Kinijoje, ir Čilėje
2020 m. „Kalnapilio – Tauro grupės“ gaminių eksportas augo 21 proc. Pasak M. Kirstuko, prie to itin prisidėjo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su pasaulio mažmeninės prekybos milžine „Walmart“ Kinijoje ir jos valdomu „Lider“ tinklu Čilėje, taip pat pardavimų plėtra Vokietijoje, Izraelyje, Rumunijoje ir Rusijoje.
Šie gamintojai, šiemet toliau plėsdami nealkoholinių alaus kokteilių liniją, pristatė arbūzų skonio alų.
Kelią skinasi ir Aukštaitijos Madona
Pasak „Aukštaitijos bravorų“ vadovės Kristinos Davidavičienės, nors jų įmonės pardavimų apimtys Lietuvos rinkoje kiek nukrito, tačiau eksportas išaugo net 20-čia proc. Tarp populiariausių eksporto krypčių yra Rusija, Ukraina, Anglija, Lenkija, JAV, bandomoji partija alaus išvyko ir į tolimąją Australiją.
„Nuolatos augdami ir įvertindami tai, kad ne pastatai ar įrengimai, o darbuotojai yra pagrindinis įmonės turtas ir pridėtinės vertės kūrėjai, kiekvienais metais stengiamės paskatinti darbuotojus ir kalėdinėmis, ir velykinėmis premijomis, Organizuojame įmonės darbuotojų ekskursijas, teminius vakarus. Visa tai padeda mums išlaikyti sutelktą kolektyvą , išvengti darbuotojų kaitos. O tai, mūsų įsitikinimu, šiais laikais yra didelė vertybė ir pasiekimas“, – sakė vienos iš stipriausių Lietuvos aludarių bendruomenės narių atstovė.