Sektoriuje – stabilizacijos ženklai
TIA apklausos duomenimis, 52 proc. įmonių metus įvertino kaip stabilius, o 26 proc. – kaip sėkmingus. Tai ryškus pokytis, palyginti su 2023 m., kai net 58 proc. įmonių metus apibūdino kaip nesėkmingus.
Pajamų dinamika taip pat patvirtina teigiamas tendencijas: šiemet reikšmingą pajamų kritimą (daugiau nei 30 proc.) patyrė tik 4 proc. sektoriaus įmonių, o pajamų augimą užfiksavo 42 proc. apklaustųjų. Tai yra ženklus šuolis, palyginti su pernai metais, kai pajamų augimą nurodė vos 29 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Nepaisant pozityvių apklausos tendencijų, vertinant „Creditinfo“ duomenis, finansinis stabilumas sektoriuje vis dar kelia nerimą. Aukštos bankroto rizikos įmonių skaičius nuo metų pradžios iki spalio 1 d. išaugo nuo 228 iki 283. Tuo pačiu laikotarpiu skolingų „Sodrai“ įmonių skaičius padidėjo nuo 735 iki 1103. Šie rodikliai rodo, kad sektorius, nors ir demonstruoja atsigavimo ženklus, vis dar susiduria su iššūkiais, kuriuos, norint užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir atsparumą, būtina spręsti greitai.
Iššūkiai ir prisitaikymo strategijos
Šiais metais sektorius susidūrė su daugybe geopolitinių ir ekonominių iššūkių, kurie turėjo įtakos įmonių veiklai. Apklausa parodė, kad 62 proc. verslų kaip pagrindinį išorinį veiksnį įvardijo ekonomikos lėtėjimą Europoje. Dar 47 proc. respondentų pažymėjo finansinio sektoriaus pokyčius – vis dar aukštas palūkanų normas ir griežtas kreditavimo sąlygas, kurios riboja investicijų galimybes ir didina veiklos kaštus.
Geopolitinės įtampos taip pat turėjo poveikį sektoriui, ypač tarptautiniams krovinių srautams. Vis dėlto šio poveikio intensyvumas priklausė nuo įmonių veiklos specifikos – tarptautinę veiklą vykdančios bendrovės susidūrė su logistiniais trikdžiais ir augančiais kaštais, o vietos rinkoje veikiančios įmonės jautė mažesnę šių įvykių reikšmę.
Įmonių reakcija į kilusius iššūkius buvo įvairi: 79 proc. respondentų optimizavo savo verslo procesus, o 46 proc. investavo į technologijas, siekdami sumažinti sąnaudas ir padidinti efektyvumą, 43 proc. respondentų stiprino finansų valdymą, siekdami užtikrinti likvidumą sudėtingomis sąlygomis, 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad įmonės ėmėsi naujų geografinių rinkų paieškos, siekdamos diversifikuoti veiklą ir sumažinti priklausomybę nuo nepastovių regionų.
„Šių metų apklausos rezultatai rodo stabilizacijos ženklus – pajamų augimą fiksuoja vis daugiau įmonių. Tai verslams leidžia ne tik išgyventi, bet ir planuoti investicijas, kurios padėtų pasiruošti ilgalaikiams iššūkiams. Technologijų diegimas, procesų optimizavimas ir naujų rinkų paieška signalizuoja apie sektoriaus pastangas stiprinti konkurencingumą. Nors finansiniai iššūkiai dar išlieka, matomi pokyčiai leidžia kalbėti apie sektoriaus įmonių judėjimą tvaraus augimo link“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė.
Vairuotojų trūkumas – vis dar opi problema
„Creditinfo“ duomenimis, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius devynis mėnesius sumažėjo 8 proc., o didžiausiose įmonėse, valdančiose daugiau nei 100 transporto priemonių, šis mažėjimas siekė net 11 proc. Tačiau Transporto inovacijų asociacijos apklausos rezultatai rodo, kad situacija skirtingose įmonėse nevienoda: 39 proc. respondentų teigė, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse išliko stabilus, o 37 proc. pranešė apie darbuotojų skaičiaus augimą. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (24 proc.) įmonių susidūrė su darbuotojų skaičiaus mažėjimu.
Vairuotojų trūkumas vis dar išlieka viena didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos verslų problema. Apklausa atskleidė, kad 29 proc. įmonių aktyviai ieškojo vairuotojų už ES ribų, tačiau procesą apsunkino įsigaliojusi metinė kvota, ribojanti galimybę įdarbinti daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, ir sugriežtinti reikalavimai jų kvalifikacijai bei patirčiai. Šios aplinkybės dar labiau didina įtampą rinkoje ir verčia įmones ieškoti alternatyvių sprendimų bei skatinti Vyriausybę peržiūrėti migracijos politką.
Atlyginimų didinimas tapo svarbiu konkurenciniu įrankiu: apklausos duomenimis, 49 proc. įmonių padidino darbo užmokestį iki 10 proc., o dar 18 proc. pranešė apie 10–30 proc. atlyginimų augimą. Ši tendencija rodo, kad transporto ir logistikos sektoriaus įmonės aktyviai reaguoja į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tuo pačiu siekdamos išlaikyti efektyvumą bei prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
Stebimas atsargus optimizmas
2025 m. transporto ir logistikos sektoriui, remiantis apklausos rezultatais, žada būti panašūs kaip ir 2024 m. Net 56 proc. respondentų mano, kad artėjantys metai nedaug kuo skirsis nuo šių – bus stabilūs, tačiau be reikšmingo augimo.
32 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių tikisi geresnių metų. Lyginant su pernai metais optimizmas sektoriuje ženkliai išaugęs – pernai geresnių metų tikėjosi vos 17 proc. apklausos respondentų. Šis lūkestis grindžiamas tikėjimu, kad technologinės investicijos, rinkų diversifikacija ir procesų optimizacija leis įmonėms efektyviau reaguoti į iššūkius ir pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.
Svarbiausiais veiksniais, galinčiais turėti įtakos įmonių veiklai kitais metais, respondentai įvardijo geopolitinius konfliktus (38 proc.) ir energijos kainų svyravimus (38 proc.), kurie kelia riziką tiekimo grandinių stabilumui ir veiklos kaštams. Ne ką mažiau svarbiu veiksniu tapo planuojami kelių mokesčių pokyčiai Lietuvoje – šį aspektą pabrėžė 34 proc. apklaustųjų.
„ Teigiamas lūkesčių indeksas reiškia, sektorius žengia stabilumo link – tai džiugina ir suteikia pasitikėjimo planuojant ateitį. Kai verslas jaučiasi stabiliai, atsiranda erdvės inovacijoms, investicijoms ir sprendimams, kurie dar labiau stiprina atsparumą išoriniams iššūkiams. Norėčiau palinkėti sektoriaus įmonėms drąsiai išnaudoti šią galimybę – kurti tvarius pokyčius, kurie užtikrintų ilgalaikį augimą“, – sako R.Andziukevičiūtė - Buzė.
