Specializuotuose nekilnojamojo portaluose galima rasti ne vieną ir ne du skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie parduodamus itin brangius individualius namus, svečių namus ir privačius viešbučius. Už 300 kv. metrų ploto namą Palangoje netoli Botanikos parko prašoma 2,2 mln. eurų, o už „pliką“ 15 arų ploto sklypą Kunigiškiuose nesidrovima prašyti net 850 tūkst. eurų.
Didelė milijonais įvertintų namų ir žemės sklypų pasiūla nejučia gali sudaryti įspūdį, kad rinkoje padaugėjo išskirtinių objektų, kurių turtingi savininkai skuba jais atsikratyti. Įdomu, kodėl?
„Turtuoliai bėga iš Palangos!“
Prabangius namus parduodant tarpininkaujanti nekilnojamojo turto (NT) brokerė Ona Mackevičienė šiuo metu pati parduoda kelis itin brangius objektus. Prabangų 180 kv. metrų ploto namą „Birutės parko“ kvartale už 980 tūkst. eurų ir dviejų butų namą Smilčių gatvėje netoli jūros už 800 tūkst. eurų.
Brokerė juokiasi iš apokaliptinių pareiškimų: „Jūs žinote, kiek tokių bėgimų jau buvo? Nekilnojamojo turto srity dirbu 27 metus, tai tų „bėgimų“ iš Palangos mačiau mažiausiai tris. Tris kartus žmonės bėgo iš Palangos, tris kartus masiškai „pardavinėjo“ būstus ir kraustėsi į šiltus kraštus. Ir po visų „pabėgimų“ sekė ne toks triukšmingas sugrįžimas. Nes tie, kurie įsigijo turto Ispanijoje, ar kitose pietų Europos šalyse, ilgai neištvėrė. Ne mums dieną per karščius miegoti, o gyventi vakarais, kai karščiai atslūgsta“, – Lietuviško pajūrio pranašumu prieš pietinių Europos šalių miestus įsitikinusi O. Mackevičienė.
Ji teigė bendraujanti ne tik su turtingais lietuviais, bet ir užsieniečiais, kurie, anot O. Mackevičienės, jau atsikando pietų Europos ir kitų šiltųjų kraštų, ir norėtų investuoti būtent Palangoje. „Jiems patinka mūsų Palanga ne tik vasarą, bet ir žiemą, kuri užsieniečių visai negąsdina. Jie man sako, kad mes patys nesuprantame, ką turime. Todėl jie ir ieško kokio nors ypatingo objekto mūsų pajūryje. O jų ne tiek ir daug. Nes turtingi žmonės nori tikrai išskirtinio objekto, todėl mielai pirktų sklypą pačiame mieste ar kur nors arčiau jūros, ir patys statytųsi. Bet kad tų laisvų sklypų visiškai nėra“, – rinkos ypatybes atskleidė brokerė.
Ji teigė, kad pinigų rinkoje yra, turtingų žmonių, ieškančių investicinio būsto poilsiui, taip pat yra. Tuo pačiu pasigyrė, kad brangaus būsto segmente pirkėjų stygiumi nesiskundžianti. „Pirmas šių metų ketvirtis pardavimų prasme buvo pats geriausias per pastaruosius kelerius metus. Šiemet per tris pirmuosius mėnesius pardavėme labai daug. Ir patys norėtume savaitgaliais nedirbti ir klientams parduodamų būstų nerodyti, tačiau esant pasiūlai yra ir paklausa“, – kalbėjo O. Mackevičienė.
Pirkėjai nebebijo
Dar vieną ypač brangų 2019 m. pastatytą 310 kv. metrų ploto namą už 2,2 mln. eurų parduodančio savininko atstovas Tomas Rusakas paaiškino, kad atstovauja asmeniui, kuris ne tik neketina bėgti iš Lietuvos, bet jis joje ir negyvena nuolat.
„Tai net ne Lietuvos pilietis, kuris vis rečiau atvažiuoja tiek į Lietuvą, tiek į Palangą. Tai nėra vienintelis jo būstas. Mano klientas nėra prisirišęs prie vietos. Parduoti nusprendė kur kas anksčiau, prieš kokius trejus metus, bet tuomet pardavinėjo pats ir buvo nustatęs kurs kas aukštesnę kainą. Kai perėmiau aš nutarėme kainą šiek tiek sumažinti“, – paaiškino T. Rusakas.
Anot jo, žmonės tikrai kur kas ramiau reaguoja į geopolitinius kataklizmus. „Sakyčiau atvirkščiai – pajūris kaip tik atsigauna. Pernai pavasarį baimių dėl karo buvo kur kas daugiau negu šiemet. Dabar – daug ramiau“, – tvirtino brokeris.
Išsiskyrė sutuoktiniai
Kitas priežastis, kodėl rinkoje atsidūrė vienas ar kitas išskirtinis objektas kalbėjo ir NT brokerė Evelina Keserauskienė. Ji atstovauja pardavėjui, parduodančiam 2008 m. pastatytą 280 kv. metrų ploto namą Vanagupės gatvėje, įvertintą 1,2 mln. eurų.
„Parduoda, nes rečiau prie jūros atvažiuoja, pasikeitė šeimos padėtis, jie gyvena atskirai, todėl nebereikia tokio didelio namo. Žmonės nori atsiimti investuotus pinigus. Daugiau detalių apie pardavėjus negaliu atskleisti. Pardavinėjame namą metus. Aišku, dar labiau sumažinę kainą parduotume greičiau, tačiau norisi gauti adekvačią kainą, kiek vertas šis objektas. Toks ilgas pardavinėjimo procesas yra normalus, nes tokiam brangiam turtui turi būti konkretus pirkėjas“, – paaiškino brokerė.
E. Keserauskienė neatskleidė, ar šeimininkai pardavę būstą ketina įsigyti ką nors panašaus šiltuose kraštuose: „Neneigsiu, kad lietuviai ir šiltuose kraštuose, ir Dubajuje investuoja, tačiau Palanga turi savo pirkėją“.
Namas su baseinu pramogoms
Vanagupės gatvėje parduodamas 2004 m. pastatytas 410 kv. metrų ploto namas su baseinu, pirtimis, baru, biliardo bei stalo teniso salėmis, kuris įvertintas 1,5 mln. eurų. Pasak brokerės Zitos Juchnevičienės, namas skirtas poilsiui ir pramogoms.
„Net nežinau, ar jame yra miegamasis. Gal, koks vienas, kuriame sargas nakvoja. Nes mano klientai – turtingi žmonės, jie čia nevasaroja, nakvoja kitose vietose, o gyvena dar kitur. Jie tikrai nebėga iš Palangos. Jeigu kur nors bėgtų, parduotų namus, kur gyvena“, – konfidencialios informacijos apie klientą neatskleidė brokerė.
Kadangi brokerė atstovauja klientui iš Panevėžio, neatmestinas variantas, kad parduodamame pastate galėdavo vykti įvairūs sportiškos publikos susiėjimai ir pasilinksminimai. Tačiau tai tik prielaida.
Namas atpigo
Dar viena ypatingas rinkoje kurį laiką esantis objektas – pačiame Palangos miesto centre Vytauto gatvėje parduodamas 238 kv. metrų ploto namas su 3 arų sklypeliu. Už šį 1998 m. statytą ir neseniai renovuotą objektą pardavėjas tikisi gauti 1,5 mln. eurų. Aprašyme paaiškinama, kodėl šis namas toks brangus: „Namas tik ką įrengtas pagal dizainerio projektą; rami vieta, atokiau nuo pagrindinės Vytauto gatvės; uždara teritorija“. Pasak pardavėjui atstovaujančios brokerės Ievos Kaštaunaitės, pardavėjas įvertino objekto vietą, ir rekonstrukcijos metu naudotas medžiagas bei kitą įrangą, todėl ir susidarė tokia kaina.
Beje, pernai vasarą šio objekto kaina buvo 1,9 mln. eurų. Tad negalime sakyti, kad NT Palangoje tik brangsta. Vien šis namas atpigo daugiau nei 20 proc.
Parduoda poilsio namus
Tačiau be individualių namų rinkoje atsirado ne vienas ir ne du viešbučiai bei svečių namai. Jų savininkai verslą parduoda ne dėl to, kad jis tapo nebepelningas, o dėl to, kad jų šeimininkai sulaukė garbaus amžiaus.
Rytinėje Palangos dalyje netoli kurorto sporto centro nuošalioje gatvėje tarp privačių namų ir poilsio namų parduodami 11 kambarių svečių namai. Tame pačiame pastate ištisus metus gyvenantys šeimininkai savo būstą įvertino 710 tūkst. eurų.
Pasak šio objekto pardavimo reikalais besirūpinančio agento Granto Dauginčio, tai geras pirkinys investicijai.
„Svečių namai yra geroje vietoje. Savininkai pastatą buvo patys įvertinę, iš pradžių pardavinėjo už kur kas didesnę kainą. Kainą pakoregavome. Kol besidominčiųjų sulaukiame mažai, o ir tie ne rimti. Nors vieta gera. Galima ir toliau verslą plėtoti, nes yra ilgalaikis įdirbis. Galima rekonstruoti ir atskirus apartamentus įrengti, arba visiškai nugriauti ir ką nors naujo statyti“, – įvairias galimybes „Delfi“ vardijo sakė G. Daugintis.
Pašiurpo nuo statybų broko
Poilsio namų šeimininkas ponas Antanas bendraudamas su „Delfi“ paaiškino, kad svečių namus, kuriuose ir patys tebegyvena, parduoda, nes jau pavargo. Pasak jo, vaikai patys gyvena pasiturimai, turi nuosavus namus, nė vienas nenori perimti verslo, todėl ir nusprendė parduoti.
„Man 72.. Kiek galima dirbti? Metas pailsėti. Svajojame pardavę įsigyti kur nors sklypelį greta Palangos, pasistatyti namą ir jame gyventi. Rimtai svarstėme įsigyti būstą kur nors šiltuose kraštuose, pavyzdžiui, Kipre, buvome ten nuvykę, tačiau pamatęs to krašto statybininkų darbo kultūrą ir rezultatus, pasibaisėjau. Sienos sumūrytos siaubingas, įtrūkimai eina per visą pastato aukštį... Kadangi esu statybininkas, tai šiek tiek išmanau šią sritį. Todėl nusprendėme likti čia“, – prisipažino ponas Antanas.
Jis papasakojo, kad savo nuosavą namą į poilsio namus perstatė grįžęs iš JAV, į kurias buvo išvykęs užsidirbti.
„Poilsiautojams nuomojame antrą aukštą, kur esame įrengę atskirus butus. Patys gyvename pirmame aukšte. Ne, savo buto net vasarą neišnuomojame. Gyvename ten pat. Negi palapinėje gyventume? Žiemą taip pat vienadieniams poilsiautojams nenuomojame, nes neapsimoka – naudos mažai, o daug sąnaudų, reikėtų dėl vienos dienos įjungti šildymą“, – verslo subtilybes aiškino ponas Antanas.
Anot parduodamų poilsio namų šeimininko, jiedu su žmona pastatą pardavinėja apie metus. Esą jau turėję rimtą pirkėją, iš kurio net rankpinigius gavę, tačiau bankas pirkėjui nesuteikė paskolos.
„Rankpinigius, aišku, jam grąžinome. Tikrai iš jų nebūtume praturtėję, o būtume graužęsi visą gyvenimą“, – sprendimą paaiškino palangiškis.
Karas nebegąsdina?
Kai kurių brokerių manymu, karas ir kitokie geopolitiniai įvykiai NT rinkai nebeturi tokios didelės įtakos, kokią turėjo prieš trejus metus. Pasak brokerio Vaido Mickaus, per tuos metus lietuviai jau įprato. „Aišku, atsargiai stebi situaciją, ilgiau delsia su sprendimų priėmimu, tačiau rinka nestagnuoja ir žmonės į pajūrį vis tiek investuoja“, – reziumavo V. Mickus.
Jis atstovauja klientui parduodančiam 15 arų sklypą Kunigiškiuose. „Kodėl tokia aukšta kaina, 850 tūkst. eurų? Nes tai puikus pasirinkimas investicijai. Sklypas jau išvystytame uždarame kvartale, kuriame jau nebebus jokių statybų, galima statyti daugiabutį iki 900 kv. metrų ploto pastatą. Nes abejočiau, kad tokio brangumo sklypą pirkėjas įsigytų vienbučiam namui statyti. Statytų daugiabutį, kuriame butą pasiliktų sau, o kitus parduotų. Nes tai puiki vieta, jūra netoli“, – sklypo pranašumus vardijo V. Mickus.
Atsakymą į klausimą, ar investuotojai bėga iš Palangos, jis pateikė pasiūlydamas prisiminti vieną iš didžiausių NT sandėrių Lietuvoje – pernai Palangoje už 2,2 mln. eurų buvo įsigytas 190 kv. metrų ploto namas.
