Tokia yra biologinės įvairovės finansų rinkos padėtis, teigia Johnas Tobinas-de la Puente, 15 metų dirbęs „Credit Suisse“ ir pirmasis šios rinkos dalyvis, o dabar – Cornell universiteto Itakoje (Niujorko valstija) profesorius.
Kyla klausimas: kaip priversti pelną mėgstančius kapitalistus investuoti pinigus į rinkos nišą, kurioje rūpinamasi vabzdžių gerove, jūrų gyvūnų sveikata ir mangrovių išsaugojimu?
J. Tobinas-de la Puente teigia, kad šiuo metu finansinės strategijos, nukreiptos į biologinės įvairovės išsaugojimą, 10-15 metų atsilieka nuo strategijų, skirtų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų mažinimui.
Pasak jo, norint paskatinti rinką – apimančią obligacijas, susietas su vandenynų apsauga, ir „skola už gamtą“ apsikeitimo sandorius – reikia sudėtingesnių finansinių sutarčių ir didesnio ilgalaikių investuotojų bei vyriausybių įsipareigojimo pritraukti į sektorių daugiau privačių lėšų.