Didžiausio pasaulyje vakcinų gamintojo „Serum Institute of India“ (SII) vykdomasis direktorius Adaras Poonawalla į gamybą sumerkė milijonus dolerių ir buvo tvirtai pasiryžęs pagaminti milijonus dozių tuomet oficialiai dar nepatvirtintos koronaviruso vakcinos.
Vakcina, kurią sukūrė Oksfordo universitetas ir „AstraZeneca“, tuo metu vis dar buvo klinikinių tyrimų stadijoje. Niekas nežinojo, per kiek laiko pavyks sukurti skiepus, ką jau kalbėti apie jų veiksmingumą.
„Tai buvo labai gerai apskaičiuota rizika. Tik tuo metu, tiesą sakant, nemačiau kito pasirinkimo. Tiesiog jutau, jog, nepasiryžęs šiam iššūkiui, vienaip ar kitaip labai gailėsiuosi“, – per interviu „CNN Business“ sakė A. Poonawalla.
Norėdamas, kad jo planas pavyktų, A. Poonawalla pirmiausia turėjo surinkti beveik milijardą dolerių. Ant kortos buvo pastatyta šimtai milijonų labiausiai pažeidžiamų šios planetos gyventojų gyvybių, nes SII buvo davęs pažadą parūpinti vakcinų ir skurdžioms šalims. Jeigu jo rizika būtų pasiteisinusi, tuomet A. Poonawallai būtų pavykę išgelbėti nesuskaičiuojamą skaičių gyvybių, jis būtų gerbiamas kaip šio istoriškai sudėtingo laikotarpio didvyris. Jo ir taip beprotiškai turtinga šeima po itin stambaus sandorio būtų tapusi dar turtingesnė.
Pasaulis A. Poonawallai patikėjo savo ateitį ir pinigus, atrodė, kad viskas vyksta pagal planą.
„AstraZeneca“ vakciną 2020 m. gruodį patvirtino Jungtinės Karalystės atsakingos institucijos, o A. Poonawallos pavardė imta linksniuoti kone kiekvienuose namuose Indijoje.
Tik labai greitai tapo aišku, kad A. Poonawalla nenumatė visų iššūkių, kilsiančių pačiame pandemijos įkarštyje bandant veiksmingai platinti milijonus vakcinos dozių. Šių metų pradžioje, kai Indijai smogė nauja koronaviruso banga, imta atvirai abejoti jo bendrovės galimybėmis paskiepyti bent jau savus žmones. Nepavyko tesėti pažado parūpinti vakcinų kitoms šalims, o tai kaip reikiant pakenkė jo reputacijai ir labai aiškiai parodė, kokių grėsmių kyla aklai kliaujantis vienu gamintoju.
Nuo žirgų veisėjų iki vakcinų gamintojų
Gana nesunku paaiškinti, kodėl kai kurie visuomenės sveikatos sektoriaus įtakingiausieji nusprendė kliautis būtent A. Poonawalla.
Vos keli gamintojai gali prilygti SII vakcinų gamybos galimybėmis. Bendrovė, kurią prieš 55 metus įkūrė A. Poonawallos tėvas Cyrusas, kiekvienais metais pagamina 1,5 mlrd. vakcinos nuo tymų, raudonukės, stabligės ir daugybės kitų ligų dozių. Šios vakcinos daugiausia platinamos skurdžiau gyvenančiose šalyse, įskaitant ir Indiją. A. Poonawallos skaičiavimais, daugiau nei 50 proc. pasaulio kūdikių priklauso būtent nuo SII pagamintų vakcinų.
A. Poonawallos šeima pasirinko kiek netradicinį kelią, kaip tapti vienais svarbiausių ir stambiausių vakcinų gamintojų pasaulyje. Nuo XX amžiaus penktojo dešimtmečio šeima užsiėmė žirgų veisimu ir lenktynėmis, ir tik vėliau pasuko į farmacijos verslą, finansus ir nekilnojamąjį turtą.
Cyrusas Poonawalla – septintas turtingiausias Indijos žmogus, jo turtas vertinamas daugiau nei 16 mlrd. dolerių, skelbia „Bloomberg Billionaire Index“. Jo sūnus Adaras 2011 metais perėmė vykdomojo direktoriaus pareigas ir didžiausią dėmesį ėmė skirti plėtrai tarptautinėse rinkose.
Ruošdamasis „AstraZeneca“ vakcinos gamybai, A. Poonawalla išleido 800 mln. dolerių cheminėms medžiagoms, stikliniams buteliukams ir kitoms žaliavoms, taip pat gamybos masto didinimui gamykloje vakariniame Indijos Punės mieste.
Daugiau nei 250 mln. dolerių atkeliavo iš pačios bendrovės fondų. Dar 300 mln. dolerių skyrė Billo ir Melindos Gatesų fondas, su kuriuo SII bendradarbiavo dėl pigesnių arba nemokamų vakcinos dozių skurdžiai gyvenančioms šalims. Likusias lėšas sumokėjo kitos valstybės, vos tik SII pradėjo priiminėti užsakymus skiepams. Iš viso SII sutiko pagaminti iki 200 mln. vakcinos dozių 92 šalims. Toks buvo susitarimas su Gatesų fondu ir vakcinų aljansu „Gavi“.
Kol vakcina buvo galutinai patvirtinta atsakingų institucijų SII „tiesiog gamino skiepus, o tada juos tekdavo sunaikinti“, pasakoja A. Poonawalla. Jo teigimu, SII sugebėjo priimti sprendimus greičiau nei kitos bendrovės, nes tai šeimos verslas.
„Lankstumas priimant staigius sprendimus šiuo atveju buvo didžiausias mūsų privalumas, kuris ir leido tai įgyvendinti,“ – sako A. Poonawalla, kurio biuras Indijoje – perdarytas „Airbus A320“. Kai galiausiai Jungtinės Karalystės prievaizdai vakcinai uždegė žalią šviesą, A. Poonawalla pradėjo tiekti skiepus Indijai ir kitoms šalims. Gegužę „Gavi“ programa iš SII buvo gavusi 30 mln. dozių.
Indijos COVID-19 cunamis
Tik A. Poonawallos planai gana greitai žlugo, kai pavasarį Indiją užklupo antroji COVID-19 banga. Jos pike šalyje per dieną buvo nustatoma daugiau nei 400 tūkst. naujų atvejų, nors ekspertai sakė, kad iš tikrųjų skaičiai dar didesni.
Tuo metu pilnai pasiskiepiję buvo vos 2 proc. iš 1,3 mlrd. Indijos gyventojų, o šalies valdžia labai vangiai užsakinėjo daugiau vakcinų. Negaudamos papildymo ir senkant atsargoms, šalies valstijos pradėjo trūkti skiepų. Galiausiai Indija nusprendė stabdyti vakcinų eksportą, taip užkirsdama kelią SII vykdyti savo įsipareigojimus.
„Visada buvau savo šalies patriotas... Ir jeigu mano šaliai reikia vakcinos, darysiu taip, kaip jie sako. Kito varianto tiesiog negalėjo būti“, – teigia A. Poonawalla.
Negalėjimas eksportuoti vakcinų skaudžiai smogė skurdžiausioms pasaulio šalims. Afrikos ligų kontrolės centro vadovas, pavyzdžiui, perspėjo Indiją, kad eksporto vilkinimas jo žemynui gali baigtis katastrofa. Keliose valstybėse, tarp kurių kaimyniniai Nepalas ir Kenija, žmonės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – buvo gavę tik pirmąją „Covishield“ (taip vadinasi Indijoje gaminama vakcina) skiepų dozę.
Paklaustas, kodėl pasaulinis vakcinų aljansas nusprendė kliautis vienu gamintoju, „Gavi“ atstovas „CNN Business“ sakė, kad pasirinkimų tuo metu buvo mažai.
2021 m. pradžioje „vos kelios vakcinos buvo patvirtintos kaip leistinos naudoti“, – sako atstovas ir pridūrė, kad „natūralu“, jog, atsižvelgiant į bendrovės dydį ir pajėgumus, buvo susisiekta būtent su SII.
Visuomenės sveikatos ekspertas Jeffrey Lazarus sako, kad šis planas nebuvo be trūkumų.
„Tai, kad buvo pasikliauta vienu vieninteliu gamintoju, buvo klaida. Tą galima teigti žvelgiant iš dabartinės perspektyvos“, – tikina J. Lazarus, vadovaujantis sveikatos priežiūros sistemų tyrimų grupei Barselonos visuomenės sveikatos institute.
Teks atsakyti
Nors A. Poonawalla ir nėra atsakingas už kai kurias problemas dėl vakcinos tiekimo sutrikimų, didžiausia iš kurių – masinis viruso proveržis Indijoje, jo kritikai turi rimtų klausimų.
Jie atkreipia dėmesį į faktą, jog A. Poonawalla neparūpina tiek vakcinų, kiek iš pradžių buvo žadėjęs. Kritikai tvirtina, kad pritrūko skaidrumo, kaip panaudoti visi vakcinos proveržiui surinkti pinigai.
„Trūksta informacijos, kur nukeliavo visi surinkti pinigai“, – sako sveikatos priežiūros prievaizdo „All India Drug Action Network“ vienas iš iniciatorių Malini Aisola.
Praeitų metų birželį SII pažadėjo, jog pagamins milijardą „AstraZeneca“ vakcinos dozių mažų ir vidutinių pajamų valstybėms, tačiau 2020 m. pabaigoje buvo pagaminta tik 400 mln. dozių.
2021 m. birželį bendrovė buvo sukaupusi vos 70 mln. dozių atsargas. A. Poonawalla kritikai, švelniai tariant, nebuvo sužavėti, ypač turint omenyje, koks kapitalas buvo surinktas praeitais metais.
Pasaulio žiniasklaidos tonas taip pat pasikeitė į blogą, vis daugiau antraščių pasaulinį vakcinų stygių siejo su SII problemomis, įskaitant Indijos eksporto draudimą ir gaisrą kompanijos gamykloje Punės mieste. Tuo metu bendrovės vadovas sakė, kad gaisras niekaip nepaveiks „Covishield“ gamybos. Tik vėliau nuomonę pakeitė ir pripažino, kad incidentas visgi kaip reikiant sutrikdė gamybos procesus.
Jis taip pat tikina visada realistiškai vertinęs išsikeltus tikslus. „Tiesą sakant, visada žadame mažiau, nei manome galintys įgyvendinti“, – paklaustas, ar bendrovė pažadėjo daugiau, nei galėjo ištesėti, sakė A. Poonawalla.
Ir tai dar ne visi iššūkiai, tekę Indijos verslininko reputacijai. Balandį naujų atvejų skaičiams Indijoje pasiekus rekordines aukštumas, A. Poonawalla sumažino vakcinos kainą, o tokį sprendimą pats apibūdino kaip „filantropinį gestą“. Pasisakymas sulaukė aršios kritikos, aktyvistai tvirtino, kad net ir menkesnis pelnas vis tiek yra pelnas, kurį gauna SII.
„AstraZeneca“ pažadėjo, kad per pandemiją nesipelnys iš mažas ir vidutinės pajamas gaunančių šalių, bet panašu, kad SII tai negalioja“, – teigia M. Aisola.
Kaip sako „AstraZeneca“ atstovai, bendrovės, su kuriomis vaistų gamintojas turi pasirašęs sublicencijos susitarimų, pačios nustato kainas.
SII nesutiko atskleisti, kiek jau uždirbo iš vakcinų, tačiau A. Poonawalla sako, kad žmonės, besitikintys, kad bendrovės neuždirbs iš vakcinų, „yra nemąstantys logiškai ir naivūs“.
Nors A. Poonawallai ir nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų, vis dar yra vilties, kad tiek jis, tiek SII sugrįš į vėžes, o tai būtų gyvybiškai svarbu sprendžiant pasaulinę vakcinų nelygybės problemą. Indija nusprendė atnaujinti vakcinų eksportą, tam palankias sąlygas sudaro pasiskiepijusių skaičiaus augimas. Spalį šalyje panaudotas milijardas vakcinų, 90 proc. iš jų – pagamintos būtent SII.
SII taip pat sako padidinusi gamybos apimtis: spalį per mėnesį buvo pagaminta 220 mln. dozių. Bendrovė plečia ir partnerysčių tinklą, neseniai pasirašė susitarimą su Amerikos biotechnologijų bendrove „Novavax“ dėl COVID-19 vakcinos, šiuo metu laukiančios prievaizdų žalios šviesos, gamybos.