Kodėl valstybei priklausančioms įmonėms tokia svarbi reputacija ir kaip šioms įmonėms pavyko ją dar labiau pakelti karantino kontekste, Delfi TV laidoje „Požiūris“ kalba „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė, „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas bei „Ignitis grupės“ Komunikacijos tarnybos vadovė Ieva Vozbutaitė–Bieliauskė.
„Karantinas nė vieno neužtiko lauktai ir planuotai. Ir mes turėjome labai greitai priimti sprendimus, nes mūsų klientai – visi Lietuvos gyventojai, verslai, valstybinės institucijos, tikrai negalėjo sustoti tą pačią dieną, o tam tikri laiškai ir siuntiniai yra būtinybė mūsų kasdienybei. Mums teko priimti labai daug sprendimų ir tikrai nebuvo kada nurimti, ramiai laukti kito laikmečio. Pakeitėme apie šimtą procesų, darbo principus, kad užtikrintume saugumą tiek savo darbuotojams, tiek klientams“, – pasakojo „Lietuvos pašto“ vadovė A. Sungailienė.
Pasak jos, darbo intensyvumą karantino metu lėmė ne tik aplink sklandanti nežinomybė, bet ir tai, jog reikėjo užtikrinti siuntų ir laiškų įteikimą su minimaliu kontaktu arba išvis be jo.
„Tačiau svarbiausiai, kad susitvarkėme su kone tris kartus padidėjusiu siuntų srautu, nes vis dėlto daugelis žmonių ėmė siųstis sau reikalingas prekes, daiktus mūsų kanalu, o tai buvo nemažas iššūkis“, – pridėjo pašnekovė.
Reputacija – ne darbo karantinu metu pasekmė
„Ignitis grupės“ atstovė I. Vozbutaitė–Bieliauskė svarstė, kad įmonės reputacijos šuolis nebuvo vien darbo karantino metu rezultatas. Nors dujų ir elektros gyventojams tiekėjas jau pirmomis karantino dienomis paskelbė, kad leis nuo situacijos nukentėjusiems gyventojams atidėti mokėjimus už paslaugas, sprendimai, turėję įtakos įmonės reputacijai, priimami jau ilgai.
„Iš tiesų šuolis rekordinis ir tikiu, kad yra daug dalykų, kuriuos mes nuosekliai darėme paskutinius dvejus metus, paskelbus naują „Ignitis grupės“ verslo veiklos strategiją. Tokių sprendimų per pastarąjį laikotarpį buvo daug“, – įsitikinusi ji.
Pasak įmonių grupės atstovės, teigiamą pokytį reputacijai galėjo turėti žvilgsnis į švarią ir tvarią energetiką – žaliosios energijos gamybos auginimas. Čia, pasak I. Vozbutaitės–Bieliauskės, Lietuva jau išsiskiria savo rekordiniais vėjų parkais ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje.
„Be to, per paskutinius metus pristatėme pasaulyje unikalų projektą – saulės parkų projektą, kuris įgalina visus Lietuvos gyventoju, nesvarbu, kur jie gyvena – butuose ar namuose, turėti ir savo poreikiams patiems pasigaminti elektros energijos iš žaliųjų išteklių“, – tęsė ji.
Kaip dar vieną svarbų įmonės reputacijos aspektą laidos dalyvė įvardijo darbuotojų požiūrį ir savijautą. Būtent jie, įvardijo pašnekovė, yra patys geriausi įmonės ambasadoriai.
„Pirmieji Lietuvoje žengėme žingsnį, kai profsąjungos atstovai buvo pakviesti į ESO stebėtojų tarybos gretas. Tai akivaizdus žingsnis, leidžiantis darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmime, jų ieškoti kartu“, – pastebėjo I. Vozbutaitė–Bieliauskė.
Įtemptas metas Lietuvai paskelbus karantiną laukė ir „Lietuvos geležinkelių“. M. Dubauskas pastebi, kad atskiromis dienomis keleivių srautai krito iki 80 ir daugiau procentų, visgi autobusų bendrovėms sustabdžius keliones traukiniai buvo likę vieninteliu viešuoju tarpmiestiniu susisiekimo transportu. Nenutrūko ir krovinių gabenimas, čia pastebėtas vos 10 proc. kritimas.
„Manau, kad reputaciją formavo ne tik koronaviruso laikotarpis, bet visas. Iš tiesų, kas yra svarbu valstybės valdomoms įmonėms, yra ne tik paslaugų kokybė. Valstybės valdomos įmonės priklauso ne ministerijoms, Seimo nariams, politikams. Jos priklauso žmonėms. O ko tikisi žmonės iš savo įmonių – tikisi grąžos, bet, manau, pagrindinis dalykas, – atvirumo ir skaidrumo“, – kalbėjo jis, pridėdamas, kad joks geras rezultatas karantino metu nebūtų išgelbėjęs įmonės reputacijos, jei įmonės neatitiktų šių dviejų kriterijų.
Reputaciją augina svarbios reformos, orientacija į klientą
A. Sungailienė taip pat pritarė, kad komunikacija ir atvirumas yra be galo svarbus ir visuomet pasiteisina: „Atvirumo elementas dar prieš rimtų sprendimų įgyvendinimą grįžta tuo, kad atsiranda vis didesnis tikėjimas, pasitikėjimas“.
Pasak jos, valstybės valdomų įmonių reputacija auga, nes įmonės vykdo labai svarbias reformas, paslaugas orientuoja į klientą ir siūlo konkurencingas kainas.
„Ignits grupės“ atstovė I. Vozbutaitė–Bieliauskė pridėjo, kad labai svarbu nemaišyti reputacijos su įvaizdžiu. Reputacija, pasak jos, yra lyg lakmuso popierėlis to, ką įmonė iš tiesų daro, o ne to, ką ji komunikuoja.
Ar valstybės valdomoms įmonėms, kurios neretai siejamos su valdžia, sunkiau auginti savo reputaciją, nes joms vis primetamas politikų šešėlis? M. Dubauskas tiki, kad valstybinio kapitalo įmonės turi ir pliusų, ir minusų.
„Auginti reputaciją joms lengviau, nes jos visada yra dėmesio centre. Tačiau kartu ir sunkiau dėl tos pačios priežasties. Jei dirbi gerai, tai reputaciją kurti lengviau. Jei maža bendrovė daro gerus darbus mažai grupei žmonių, jos veikla nėra tiek aktuali visuomenėje, kiek didelių įmonių, tuo metu valstybės valdomos įmonės turi įtakos visos Lietuvos gyventojams, ekonomikai“, – tęsė jis.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad viena iš rizikų valstybinio kapitalo įmonėms – politinė įtaka, kurios pastaruoju metu gerokai mažiau, prie to prisidėjo ir atsiradusios nepriklausomos valdybos, tačiau jos vis dar pasitaiko.
Prekės ženklo keitimas – naujas lapas reputacijai kurti?
Liepos mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujino savo prekės ženklą. Ne per seniausiai tokį sprendimą priėmė iš „Lietuvos energija“ tapusi „Ignitis grupe“. Ar prekės ženklo keitimas naujas startas įmonės reputacijos kūrimui?
„Įmonė turi atitikti vidų. „Lietuvos geležinkeliuose“ paskutinius trejus metus įvyko daugybė pokyčių. Kai kurie buvo matomi išorėje, bet jokiu būdu ne visi. Kiti buvo matomi tik darbuotojams“, – kalbėjo M. Dubauskas.
Pasak jo, įmonės prekės ženklo kūrimą galima būtų palyginti su žmogaus atėjimu į naują darbą – kai eini į šventę, pasipuoši.
„Bendrovė, jei eina į naują etapą, taip pat keičia rūbą. Manome, kad išorė turi atspindėti tai, kas pasikeitė viduje. Be to, pernai įkūrėme tris dukterines bendroves – išskirtas keleivių vežimas, krovinių vežimas ir infrastruktūros valdybas į atskiras bendroves. Todėl naujų prekių ženklų atsiradimas buvo būtinas“, – aiškino laidos dalyvis.