Kaip skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), praėjusiais metais įmonėms buvo numatyta skirti 3,5 mln. eurų kompensacijų už elektromobilių įsigijimą. Patvirtintos paraiškos dėl 238 vnt. lengvųjų automobilių ir 162 krovininių automobilių įsigijimo. Atitinkamai įmonėms sugrąžinta 934 350 ir 649 000 eurų.
Šiems metams numatyta kompensuoti 5 mln. eurų. Paskata galios transporto priemonėms, įsigytoms nuo šių metų vasario 2 d. Už vieną įsigyta elektra varomą lengvąjį automobilį gali būti skirta 4 tūkst. eurų išmoka. Už keleivinį ar krovininį elektromobilį – 10 tūkst. eurų. Be to, įmonės gali pretenduoti į 1 tūkst. eurų kompensaciją už sunaikinamą taršų automobilį.
Infrastruktūros plėtrą žada didinti 15 kartų
Susisiekimo ministerija portalui Delfi komentavo, kad pernai metais ministerijos atsakomybių srityje buvo taikytos tik „minkštosios“ elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonės – galimybė naudotis A juosta Vilniuje, nemokamas parkavimas didžiuosiuose miestuose, nemokamas įkrovimas iš ES fondų įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse.
Kompensacija elektromobiliams įsigyti taikoma ir fiziniams asmenims. Kaip teigia Susisiekimo ministerija, minėtos kompensacijos prisidėjo prie to, kad pernai Lietuvoje elektromobilių skaičius padidėjo nuo 1 434 iki 2 548 vienetų. Delfi Apklausos šių metų kovo pabaigoje atliktos reprezentatyvios apklausos metu 24 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesirenkantys ekologiškesnių transporto variantų, o 15 proc. teigia jau turintys ar planuojantys įsigyti hibridinį automobilį ar elektromobilį.
Pasiteiravus, kokios priemonės gali dar labiau paskatinti elektrifikuoti Lietuvos automobilių parką, ministerija teigė, kad tam įtakos turės finansinės elektromobilių įsigijimo paskatos, platesnis elektromobilių modelių pasirinkimas, tokio tipo automobilių ekonomiškumas.
„Taip pat spartesnė viešosios ir privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra, kurią planuojame padidinti 15 kartų su Europos Sąjungos parama. Elektromobilių įsigijimą skatintų ir taršių transporto priemonių naudojimo ribojimo priemonių įvedimas, pavyzdžiui, žaliųjų zonų miestuose sukūrimas, griežtesni reikalavimai automobilių įsigijimui pagal viešuosius „žaliuosius“ pirkimus ir platesnė informacijos sklaida apie taršių automobilių neigiamą poveikį“, – rašoma ministerijos komentare.
Susisiekimo ministerijos nuomone, įmones nuo elektromobilių įsigijimo stabdo tokios priežastys kaip žaliosios krypties vizijos perkamosios galios ir informacijos stoka. Taip pat prie to prisideda ir nepakankamai taršių transporto priemonių naudojimo ribojimai ir kol kas nedidelis komercinės klasės elektromobilių pasirinkimas, kuris riboja įmones savo veikloje naudojančias senus ir taršius automobilius greičiau pakeisti į naujas ir netaršias transporto priemones.
Pirmas elektromobilis dar 2015 m.
Savo įmones veiklai į elektromobilius jau yra investavusi Panevėžyje įsikūrusi įmonė „Automatikos sistemos“. Šiuo metu įmonė turi septynis elektromobilius. Paskutinis įsigytas šių metų pradžioje. Jos vadovas Gytis Preidis pasakojo, kad mąstyti bendrovė apie pirmuosius elektromobilius pradėjo dar 2014 m. Jau kitų metų pradžioje buvo įsigytas pirmasis toks automobilis.
„Investicijos tikslą siejome su noru didinti elektromobilių skaičių mieste, plėtoti jų infrastruktūros tinklą, skatinti ekonomiškesnį bei ekologiškesnį vartojimą. Siekėme tapti geruoju pavyzdžiu ir kitoms Panevėžio įmonėms, kurios tik mąstė apie tokią investiciją, taip drauge prisidedant prie miesto taršos rodiklių mažinimo“, – klabėjo jis.
Įmonės vadovas įsitikinęs, kad elektromobilių įtraukimas į verslą prisideda prie elektromobilių pramonės ekosistemos kūrimo: „Ateityje žadami pokyčiai jau dabar daugelį verčia persitvarkyti strategijas. Didėjantis ne tik elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius, tačiau ir jų krovimo galia skatina konkurencingumą bei didina šalies patrauklumą žaliųjų inovacijų atžvilgiu. Dėl automobiliams taikomų taršos mokesčių ne vieno vairuotojo akys vis dažniau krypsta į elektromobilių rinką. Nors jų kainos išlieka gan aukštos, tačiau didėjantis susidomėjimas tik įrodo, jog ne vienam mūsų, visgi, rūpi rytojus, o ir investiciniams sprendimams neretai įtakos turi augantys užsakymų kiekiai, įmonės darbuotojų skatinimo politika“.
Pasiteiravus, apie elektromobilių atsiperkamumą, G. Preidis teigė, kad lengvai atsakyti į šį klausimą nėra lengva, tačiau jo skaičiavimais, tai turėtų siekti 6–8 metus.
„Šis laikotarpis priklauso nuo techninės apžiūros dažnumo, elektromobilio eksploatacijos faktoriaus bei automobilio kainos santykio, tačiau naudą galime pradėti matuoti nuo pat automobilio įsigijimo, nes kuro sąnaudų klausimas visiems aktualus. Elektromobiliai nereikalauja specialios priežiūros, kokia yra reikalinga įprasto tipo dyzeliniams ar benzininiams automobiliams. Mažėja transporto eksploatavimo išlaidos, sprendžiamas automobilių parkavimo klausimas didmiesčiuose, vairuotojams suteikiant galimybę nemokamai įkrauti elektromobilius viešose miesto erdvėse“, – vardijo jis.
Įmonės direktorius taip pat tiki, kad elektromobiliai jų turimi elektromobiliai savo vertę išlaikė stebėtinai gerai.
„Nors daugumos elektromobilių modelių pirkimo kainos yra aukštesnės nei panašių dyzelinių ir benzininių automobilių, tikimasi, kad kai kuriuose segmentuose elektromobiliai pasieks paritetą su įprastais modeliais maždaug 2022–2023 m. Sunku pasakyti, kas bus, kai pasirodys daugiau modelių ir kris naujų automobilių kainos“, – svarstė pašnekovas.
Nors pati įmonė valstybės kompensavimo priemonėmis įsigyjant elektromobilius nesinaudojo, G. Preidis tiki, kad didesnės subsidijos verslui perkant naujus ar naudotus elektromobilius dar labiau paskatintų įmonių elektromobilių parko plėtrą.
„Kartu paminėčiau poreikį plėsti elektromobilių krovimo stotelių tinklą visoje Lietuvoje, nes šiuo metu tokia galimybė vystoma tik didmiesčiuose“, – pridėjo jis.
Per metus kainuos papildomai 300 tūkst. eurų
Siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ skelbiasi, kad šiemet elektromobiliams įsigyti ir įkrovimo stotelėms įrengti skirs 3 mln. eurų investicijų. Įmonės operacijų direktorius Arūnas Strazdas teigė, kad dar šiemet sostinėje bendrovė tikisi turėti apie 60 elektromobilių.
Pasiteiravus, kaip įvertinti tokių investicijų naudingumą, pašnekovas kaip svarbiausią naudą įvardijo – nulinę CO2 emisiją.
„Kadangi elektros energiją šiam transportui planuojame pirkti iš atsinaujinančių elektros energijos tiekėjų, net elektros gamybos metu nebus išmesta CO2. Skaičiuojame, jog per metus mums tai kainuos papildomus 300 tūkst. eurų, kuriuos planuojame dengti savo įmonės sąskaita – klientams papildomo mokesčio įvesti neplanuojame“, – žadėjo jis.
Bendrovės atstovas tiki, kad investicijos į žalesnį transporto parką atneš naudą ir dėl konkurencinio pranašumo rinkoje, nes yra klientų, kuriems aplinkosauginis klausimas tikrai rūpi.
Įsigijus naujus elektromobilius bendrovė žada pasinaudoti ir jau minėta subsidija įmonėms. Pasak įmonės atstovo, nors subsidija nepadengia visų papildomų automobilio kaštų, tai yra sveikintinas žingsnis.
Kalbėdamas apie šių metų projektą A. Strazdas pasakojo, kad pradžia prasidės sostinėje ir daugiausia dėmesio bus skiriama būtent Vilniuje siuntas išvežiojančiam transportui.
„Vis dėlto norint pakeisti visos šalies automobilius, reikės visų suinteresuotų šalių susitelkimo: Vyriausybės su jos ilgalaike ir tvaria strategija bei parama verslui, savivaldybių su siekiu bendradarbiauti bei ieškoti net tokių paprastų sprendimų kaip parkavimo ir privažiavimo iššūkiai, visuomenės, kuri naudosis šiomis paslaugomis bei verslo, kuris bus pasiryžęs dirbti atsakingai“, – tęsė pašnekovas.
Bendrovės atstovas taip pat pastebi dar vieną opią problemą – viešųjų įkrovimo stotelių trūkumą. Jų jau dabar nepakanka, o augant elektromobilių skaičiui problema gali tik dar labiau blogėti.
„Šiandien situacija yra gana problematiška. Mūsų turimi pavyzdžiai rodo, jog elektromobilių įkrovimo infrastruktūra yra išvystyta nepakankamai – pavyzdžiui, Vilniaus mieste rasti laisvą stotelę nėra taip lengva, kaip galima tikėtis. Taip yra todėl, nes ne visi elektromobilių naudotojai turi galimybę krautis automobilius prie namų, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai. Tad tiek verslui, tiek fiziniams asmenims tenka dalintis tuo, kas yra“, – komentavo jis.
Siūlo peržiūrėti paramos apribojimus
Automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris taip pat pasakojo, kad įmonė nusprendė investuoti į elektromobilius. Prie to prisidėjo ir jaučiamas palaikymas iš valstybės.
„Kol vykdome elektromobilių pirkimo konkursus, konkrečios investicijų sumos įvardyti negalime. Be to, kadangi tai kelių metų projektas, jo investicijų apimtys kis priklausomai ir nuo to, kokie bus kainų svyravimai elektromobilių rinkoje“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie elektromobilių naudą įmonės vadovas be teigiamos įtakos aplinkai įvardijo ir tai, kad klientams jais gali būti patogiau ir greičiau važiuoti, nes elektromobiliams leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis.
„Prie naudų, kurias pajus ir įmonė, priskirčiau tai, jog elektromobilio periodiniai apsilankymai servise, tikėtina, bus pigesni, nes ten yra mažiau dalykų kuriais reikia rūpintis. Pavyzdžiui, elektromobiliui nereikalingas kasmetinis variklio alyvos keitimas, jame nėra kuro pompų, filtrų ir kitų vidaus degimo varikliui būdingų komponentų, kuriuos reikėtų keisti ar kurie gali sugesti. Be to, elektromobiliams netaikoma miestams priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių rinkliava, o tai yra ženkli mūsų įmonės kaštų eilutė“, – skaičiavo pašnekovas.
Vis dėlto kol kas K. Kaikaris mato ir vieną tokių investicijų minusą – tokių transporto priemonių įsigijimo kaina kone dvigubai didesnė nei įprastinių automobilių. Būtent dėl kainos, pasak įmonės vadovo, be valstybės skiriamų skatinimo priemonių elektromobiliais keisti įprastus automobilius kol kas neapsimokėtų.
Kalbėdamas apie valstybės paskatos priemones įmonėms įsigyti elektromobilius, K. Kaikaris komentavo, kad kvietimų gauti paskatas sąlygos galėtų būti tobulinamos.
„Mes siūlytume peržiūrėti galimus paramos apribojimus vienam juridiniam vienetui, kai vertinamos visos susijusios įmonės. Jie potencialiai gali tapti didele kliūtimi“, – pavyzdžiu dalijosi pašnekovas. – Be to, siūlytume atnaujinti diskusiją dėl Lietuvos ilgalaikės elektromobilių plėtros strategijos, kad ji būtų tvaresnė, aiškesnė ir nuoseklesnė. Tai suteiktų daugiau užtikrintumo tiek visuomenei, tiek ir verslui“.
Pasak jo, kol kas problemų dėl didesnio kiekio elektromobilių Lietuvoje gali sukelti ir nepakankamai išvystyta infrastruktūra: „Suprasdami, kad Lietuvoje elektromobiliams būtina infrastruktūra dar nėra pakankama, mes investuojame ne tik į elektromobilių įsigijimą, bet ir į elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje. Tačiau sprendžiant šį iššūkį reikia ne tik mūsų pastangų, bet ir bendro susitelkimo“.
Bendrovė „CityBee“ pirmuosius keleivinius elektromobilius išleisti į Lietuvos miestų gatves žada dar šią vasarą.