Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pažymi, kad pasaulio inovacijų indekse lenkiame vos keturias Europos Sąjungos valstybes. Kalbėdamas apie inovacijų politiką Lietuvoje, jis išskiria keletą silpnųjų šalies aspektų – neturime vieningos inovacijų strategijos, stipriai atsiliekame pagal švietimo finansavimą, verslo aplinkos palankumą ir finansavimo verslui prieinamumą, rašoma pranešime spaudai.
„Priežastys, mūsų vertinimu, yra įvairios. Fragmentinis požiūris ir vieningos inovacijų strategijos nebuvimas, paramos programų išsibarstymas per skirtingas agentūras, nepateisinamai ilgai kuriami paramos aprašai ir kiti dokumentai, kurie stipriai vėlina paramos gavimo galimybes, biurokratinės didžiulių ir sudėtingų paramos gavimo reikalavimų „džiunglės“, gąsdinančios jaunas, inovacijas norinčias kurti įmones, reikalavimai pasiekti tam tikrus rodiklius, dažnai formalius ir neturinčius nieko bendro su inovacijų kuriama nauda ekonomikai“, – sako A. Romanovskis.
Norint užtikrinti inovacijų plėtrą, inovatoriai neturi bijoti suklysti – dažnai tik iš klaidų ir gimsta didžiausios inovacijos. Pasak A. Romanovskio, paramos programos su savo sudėtingais ir formaliais reikalavimais, ribojimais tinkamoms finansuoti išlaidoms neleidžia klaidos galimybės, todėl projektai dažnai orientuoti į formalių reikalavimų atitikimą, nėra „drąsūs“, todėl ir nesukuria jokio proveržio.
Nereikia išradinėti dviračio ieškant sąlygų progresui
Siekdami progreso šioje srityje Ekonomikos ir Inovacijų ministerija pradėjo inovacijų reformą, kurios pagrindas – institucinis susitvarkymas ir už inovacijų plėtrą atsakingos agentūros steigimas.
Patobulinus teisinę bazę ir pertvarkius verslui padedančias valstybės įstaigas Lietuva pradės kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrins efektyvią inovacijų plėtrą ir sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu.
A. Romanovskis sako, kad toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Juo labiau, nereikia kurti dviračio, o reikia perimti pasiteisinusias praktikas, nueiti nuo biurokratinių, formalių reikalavimų ir duoti daugiau laisvės suklysti, nebijoti, eksperimentuoti.
„Lietuvai reikia daug pasimokyti iš, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių – Švedijos, Suomijos, kurios yra tarp pasaulio inovacijų lyderių. Šiose šalyse inovacijų paramos agentūros itin skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą konsorciumų forma, taip pat lengvina administracinę paramos gavėjų naštą, pavyzdžiui, pritaikydami principą, jog tinkamos finansuoti išlaidos yra visos išlaidos, jei jos gali būti susiejamos su kuriamu projektu, o ne vien tik griežtos išlaidų kategorijos“, - sako A. Romanovskis.
Valstybei reikia daugiau drąsos investuojant į inovatyvius verslus
Lietuvos startuolių asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Inga Langaitė, kalbėdama apie inovacijų politiką Lietuvoje pabrėžia tris svarbius aspektus – verslumo skatinimas, talentų pasiūla ir investicijos ankstyvoje verslo stadijoje. Norint užtikrinti inovacijų plėtrą, valstybei reikia daugiau drąsos investuojant į inovatyvius verslus ir ryžto mažinti administracinę paramos gavėjų naštą.
„Startuolių verslai, kuriantys inovatyvias paslaugas ir produktus didžiąją dalį pajamų uždirba iš eksporto. Tikimės, kad valstybėje atsiras daugiau drąsos investuoti į tokius verslus, susitaikant su klaidų ir nesėkmių tikimybe. Kai mes kalbame apie dar tik pradedančius startuolius, 10 000 ar 20 000 eurų investicijos jiems gali padėti padaryti šuolį. Valstybės inicijuotos priemonės mažoms investicijoms į jaunus startuolius paskatintų tokių verslų steigimąsi ir sektoriaus augimą“, – kalba I. Langaitė.
Startuolių asociacijos vadovės teigimu, nors šiandien dienai turime įspūdingus startuolių pasiektus rezultatus, didelę augimo tendenciją, nemažai sėkmės istorijų, yra daug augančio ir rezultatus demonstruojančio potencialo, visgi iššūkis numeris vienas – talentų trūkumas.
„Apie augantį talentų trūkumą kalbama ne pirmus metus, tačiau šiais metais šis iššūkis itin aktualus. Didieji startuoliai šiuo metu turi iki kelių šimtų atvirų darbo vietų. Tai dar didesnis iššūkis jauniems verslams, kurie dar nepajėgūs lygiaverčiai konkuruoti su didžiaisiais. Be reikšmingų pokyčių švietimo sistemoje bei migracijos mechanizmų lengvinimo aukštos kvalifikacijos specialistams negalime užtikrinti inovatyviai dirbančių verslų augimo“, – sako I. Langaitė.
Verslui reikia proaktyvios pagalbos
Pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
Tai padės sukurti efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį. Bus sukurta sisteminga ir aiški pagalbos verslui sistema, kurios dėka įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas vienoje vietoje – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui.
„Iniciatyva sveikintina ir verslas ją pilnai palaiko. Skirtingų agentūrų konsolidavimas į vieną inovacijų flagmaną jau savaime reiškia vieningą kryptį ir tikslus. Tikimės, kad Inovacijų agentūra pateisins savo pavadinimą, paskirtį ir tikslus visų pirma pradėdama nuo savęs, keisdama paramos inovacijoms skirstymo ir administravimo procedūras verslui palankiu būdu, taip laikui bėgant iš esmės transformuodama visą inovacijų paramos politiką ir suteikdama reikiamus įrankius verslui ir mokslui bendradarbiaujant sukurti proveržį inovacijų srityje“, – sako A. Romanovskis.
Kasdien bendraudama su startuoliais, I. Langaitė pripažįsta girdinti tai, kad šiandieninės finansavimo programos yra tokios sudėtingos, jog norint pateikti paraišką dažnam tenka samdyti konsultantą, kuris įveiktų visą paraiškos pateikimo mechanizmą.
„Tikiu, kad šia reforma siekiama paskatinti inovatyvius verslus augti, tam reikėtų sumažinti biurokratinius reikalavimus. Sveikiname iniciatyvą konsoliduoti su inovacijomis dirbančias agentūras ir tikimės pilnavertiškai veikiančio „vieno langelio“ inovatyviam verslui“, – sako I. Langaitė.
Inovacijų ekosistemos reforma yra būtina
„Wargaming“ studijos Vilniuje vadovas, buvęs „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas sako, kad šiandieninė Lietuvos inovacijų ekosistema turi du skirtingus polius. Viename polyje yra pradmenys, kurie rodo, kad šalis gali nuo kažko atsispirti. Kitame polyje yra nemažai trūkumų, kurie pasimato lyginant Lietuvos inovacijų ekosistemą su kitomis brandžių vakarų valstybių ekosistemomis.
„Kiekvienoje iš industrijų yra atskiros problemos. Pavyzdžiui, biotechnologijų sektoriuje vienas iš didžiausių trūkumų yra tai, kad nėra išvystytos akseleravimo, inkubavimo ir rizikos kapitalo sistemos. Mokslininkui norint sukurti verslą, nėra struktūros, kur jis galėtų gauti pagalbą suvokiant verslo principus, finansinius instrumentus, patentavimo subtilybes, licencijavimą. Informacinių technologijų srityje mokslinių kompetencijų centro ir ryškaus tarptautinio lygio akseleratoriaus šalis taip pat neturi“, - sako M. Katinas.
Pasak M. Katino, nepaisant šiandien egzistuojančių ekosistemos trūkumų, Lietuvos augimas yra neribotas su sąlyga, kad mes patys tą suvokiame ir gebame šalinti egzistuojančius apribojimus: „Norint būtų vienaragiu slėniu, nereikia toli ieškoti pavyzdžių – pagal šį rodiklį Estija ir Izraelis pasaulyje yra pirmame trejetuke. Pasižiūrėjus į šias valstybes labai aišku, kokių elementų Lietuvai reikia, kad pradėtume augti dar didesniais tempais. Tai ir mokestiniai dalykai, ir talentų pritraukimas. Dideli vienaragiai nebegali išsiversti su vietos talentų ekosistema, nes jiems tiesiog reikia globalių ir pasaulinių kompetencijų“.
„Wargaming“ studijos Vilniuje vadovas pritaria, kad inovacijų ekosistemos reforma yra būtina. Norint sutvarkyti inovacijų ekosistemos spragas, reikalingas vienas šeimininkas, kuris giliai analizuotų trūkumus, atliktų įvairiausius eksperimentus ir bandytų kurti bendradarbiavimo instrumentus.
„Jei šalis nori išspręsti labai sudėtingą problemą, įgyvendinti reformą, kuri trunka dešimtmečius, tam yra reikalinga viena agentūra. Tokios agentūros yra struktūros, kurios geba mokytis iš savęs, organizuoti procesus, samdyti skirtingų verslo industrijų profesionalus, perdėlioti savo vidines kompetencijas tam, kad padėtų skirtingiems rinkos dalyviams vystytis“, – sako M. Katinas.
M. Katinas pastebi, kad atliekant bet kokį pokytį visada yra rizika kažką padaryti negerai, todėl inovacijų reformos ir vienos agentūros steigimas, jos vadovo ar vadovės atrinkimas turi būti preciziškai atliktas sprendimas, kad pokytis įvyktų teisinga linkme.