Dideli ūkiai, pasitelkdami modernias technologijas ir aplinkai draugiškas sistemas, keičia stereotipus ir rinkai pristato sertifikuotos ekologiškos produkcijos. Tai – 99 proc. švarūs produktai, užauginti be cheminių priemonių. Prieš penkerius metus ekologinio ūkio produkciją auginti pradėjusios „AUGA group“ direktorius K. Juščius tikino, kad ekologiško ūkio esmė – ne tik sveiki ir švarūs produktai, bet ir galimybė juos užauginti nebenaudojant iškastinio kuro energijai.
– Esate minėjęs, kad ekologinė žemdirbystė yra bent du kartus pelningesnė už įprastą žemdirbystę. Ar tai buvo priežastis, labiausiai motyvavusi permąstyti įmonės veiklą?
– Pirmiausia, ekologinė žemdirbystė yra įdomesnė nei įprasta. Neužtenka pagal programą naudoti chemiją, reikia išmonės, suprasti, kaip veikia dirva. Tiesa, kad ilguoju laikotarpiu tai atsiperka. Šiandienis vartotojas vis labiau susidomi ekologiškais produktais.
– Vyrauja stereotipas, kad ekologiškais ūkiais užsiima pavieniai ūkininkai, todėl žmonės dažniausiai ekologiškų produktų ieško turguose. Ar žmonės patiki, kad dideliame ūkyje įmanoma užauginti ekologišką produktą?
– Manau, kad taip. Ekologiški produktai yra ženklinami, jie turi būti patvirtinti tam tikrų institucijų, o tai duoda garantiją, kad produkcija 99 proc. ekologiška. O močiučių turguje produktai retai būna ženklinti, tad nežinome, iš kur jie atėjo ir ar produktas tikrai ekologiškas.
– Kaip dideliame ūkyje pavyksta užauginti ekologišką produkciją be trąšų?
– Teko priimti įvairių inovatyvių technologinių sprendimų. Tiesa, kad mūsų verslas laužo tradicijas. Švarų maistą auginame pasitelkdami technologijas, o ne tradicinį ekologiškų produktų auginimo būdą. Kad bulvė išaugtų ekologiška, nebereikia žemės arti su arkliu.
Pavyzdžiui, kovą su piktžolėmis taip pat vykdome mechaninėmis priemonėmis. Tam mes naudojame šiuolaikiškas sistemas ir aplinkai saugias technologijas, vadinamas minimalaus žemės apdirbimo technologijas.
– Ką dar planuojate tobulinti technologiškai?
– Šiuo metu pagrindinis tikslas – gyvulininkystės atliekas paversti biodujomis ir jas naudoti transportui ir žemės ūkio technikai. Taip pat kartu su universitetais kuriame biodujomis varomą traktorių, kuris žemės apdirbimui naudos karvių išskiriamas biodujas – taip iš atliekų bus sukuriama energija, o ji panaudojama žemės ūkio dirbimui.
Dar vienas projektas – specialių pašarų gamyba, kad atrajotojai neišskirtų tiek daug metano dujų, kurios šiandien labiausiai prisideda prie klimato atšilimo problemos.
– Kada jau bus įmanoma panaudoti žaliąjį kurą – biodujas – jūsų ūkyje?
– Manome, kad pirmąjį traktoriaus, varomo biodujomis, prototipą išbandysime kitais metais. O vėliau viskas priklausys nuo to, kaip pasirodys prototipo pavyzdys. Bet tik laiko klausimas, kada mūsų bendrovėje žemė bus dirbama be iškastinio kuro.
– Ne tik ekologiško, bet ir tvaraus verslo tema šiandien – kaip niekad aktuali. Ar jūsų bendrovė taip pat orientuojasi į tvarią veiklą?
– Iš tiesų, mūsų įmonėje įvyko didelis virsmas – jei prieš ketverius metus norėjome gaminti tiesiog ekologišką maistą, šiandien mes norime pagaminti švarų maistą žmonėms draugiška aplinkai technologija. Kad būtų švarus maistas tau, šeimai ir pasauliui.
– Beje, esate viena iš bendrovių, deklaruojančių sąžiningą atlygį darbuotojams, dviem šimtams iš jų padovanojote akcijų. Tačiau, kokį atlygį gauna tie, kurie jūsų bendrovėje atlieka nekvalifikuotą darbą?
– Mūsų bendrovėje dirba 1200 darbuotojų, visiems taikome skirtingas motyvavimo priemones, priklausomai nuo specialybės ir darbo specifikos. Aukščiausio lygio specialistus, nuo kurių darbo itin priklauso bendrovės rezultatai, motyvuojame ilgojo laikotarpio motyvavimo priemonėmis – akcijomis, kurias galima realizuoti, tarkime, už trejų metų ir kurių vertė priklausys nuo to, kaip efektyviai dirbs bendrovė. Beje, daugelis darbuotojų dirba regionuose, Vilniuje – tik 50. Jei žmogus turi kompetencijų, jis gali dirbti bet kur ir bus motyvuotas.
– Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ekologiški produktai yra daug brangesni už įprastus. Ar įmanoma pagaminti tokius produktus už mažesnę kainą?
– Manau, kad kainų skirtumas nėra toks didelis, koks vyrauja stereotipas apie jas. Pavyzdžiui, paprastų ir ekologiškų pieno produktų kainos vidutiniškai skiriasi 20-30 proc. Tad tikrai ne dvigubai ar trigubai. Taip pat ir daržovės. Nuplautos ir supakuotos švarios bulvės iš mūsų ūkio ir paprasta bulvė parduotuvėje kainuos netgi tiek pat.
– Ar tiesa, kad jūsų bendrovei virstant ekologiškos produkcijos gamintoja, Lietuvoje labiau pradėta domėtis ekologijos tema?
– Domėjimąsi ekologija, greičiausiai, paskatino noras gyventi sveikiau. Sveikas maistas – vienas iš sveikos gyvensenos svarbių komponentų. Nemanau, kad mūsų įmonė paskatino madą gyventi ekologiškai. Tačiau prisidėjome prie to, kad tokie produktai būtų lengviau pasiekiami parduotuvių lentynose. Jei mes neeksportuotume produktų į užsienį, tai mes negalėtume kokybiškai ir nebrangiai pagaminti produkcijos Lietuvos vartotojams.
– Kaip manote, kiek augs poreikis ekologiškai produkcijai?
– Statistika sako, kad per pastaruosius dešimt metų ekologiškos produkcijos vartojimas Europos rinkoje išaugo 3-4 kartus. Ir tai ne tik mados klausimas, tikėtina, kad šie skaičiai augs ir toliau.
„Atsakingas požiūris“ – tai iniciatyva, kuria siekiama pažinti ir įvertinti įmones, prisidėjusias prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Jei žinote verslą, kurio mažesni ar didesni darbai prisidėjo prie pokyčių mūsų šalyje, įvertinkite jo pastangas ir indėlį. Atsakingą įmonę ir jos darbus nominuokite vienoje iš septynių kategorijų „Atsakingas požiūris“ puslapyje.
