„General Electric Co.“, „Johnson & Johnson“ ir Japonijos „Toshiba Corp.“ išsiskyrimai lapkričio viduryje daugeliui stebėtojų gali reikšti paskutinį „didesnis – geresnis“ etoso, kuris jau ne pirmą dešimtmetį praranda populiarumą, atodūsį. Aktyvistai ir korporacijų valdymo advokatai džiaugiasi tuo, kas, regis, žymi pabaigą eros, kuri aklai tikėjo visagaliu generaliniu direktoriumi, prižiūrinčiu neaiškų nesusijusių įmonių tinklą.
Ir vis dėlto, anot Barucho Levo, glaudus valdymas iš tikrųjų dar negrįžta į madą. Niujorko universiteto profesorius išanalizavo daugiau nei 36 000 susijungimų ir įsigijimų pastaraisiais dešimtmečiais ir, savo paties nuostabai, atskleidė, kad vadinamieji konglomeratiniai, arba nesusiję, įsigijimai per pastaruosius penkerius metus sudarė beveik pusę visų sandorių. Prieš du dešimtmečius jie sudarė 35–40 proc.
„Dinozaurai vėl čia, bet jie kitokie, – aiškina B. Levas. – Dabar tai yra madingos, sparčiai augančios technologijų ir žiniasklaidos kompanijos, gerokai nukrypstančios nuo savo pagrindinės veiklos, kad įsigytų nesusijusias įmones.“
Šiuos sandorius paskatino technologijų arena, sukurdama tai, ką Mičigano universiteto verslo profesorius Jerry Davisas vadina „neokonglomeratais“. Tarp jų būtų „Facebook“ patronuojanti kompanija „Meta Platforms Inc.“, „Tesla Inc.“, „Amazon.com Inc.“ ir „Google“ patronuojanti kompanija „Alphabet Inc.“.
Lapkritį „Johnson & Johnson“ – vaistų nuo vėžio, burnos skalavimo skysčio ir „Tylenol“ gamintojas – pranešė, kad išsiskirs į dvi viešąsias bendroves, kurių viena toliau užsiims vaistais ir medicinos įranga, o kita – plataus vartojimo prekėmis. Pranešimas buvo paskelbtas praėjus dienai po to, kai „Toshiba“ pareiškė, kad skirsis į tris kompanijas, reaguodama į aktyvistų spaudimą. Dar anksčiau „General Electric Co.“ – legendinis gamintojas, įkurtas dar Thomo Edisono – taip pat atskleidė planus pasidalinti į tris įmones.
Naujoji konglomeratų rūšis, skatinama programuotojų ir pigaus kapitalo, šiuo metu vadovų ir investuotojų ratuose kelia tokį pat susižavėjimą ir pagarbą, kaip Jacko Welcho GE devintajame dešimtmetyje arba Haroldo Geneeno „ITT Corp.“ serialo „Reklamos vilkai“ eroje.
Savo klestėjimo laikais GE gamino viską nuo skrudintuvų iki turbinų, o ITT išrado pačią tarptautinio konglomerato idėją – su skirtingo pobūdžio verslais, kurie nuomojo automobilius, kepė duoną ir išrašinėjo draudimo polisus. Šiandien „Amazon“ prekiauja maisto prekėmis ir debesijos paslaugomis, valdo krovinius ir kuria internetines televizijos programas. „Tesla“, neskaitant automobilių, gamina elektros baterijas ir parduoda draudimą.
Paskui pinigus
Vieną dalyką „Amazon“ ir panašios kompanijos daro kur kas sėkmingiau nei ankstesni konglomeratai – jos mikliai suuodžia pelną ir čiuožia jo link, nesvarbu, ar tai būtų automatizavimas, socialinė prekyba, tvarumas ar netgi garsioji metavisata, kuri greičiausiai turės įtakos darbo rinkos ateičiai ir tradicinių biurų vaidmeniui.
„Nėra taip, kad verslų įsigijimas šiandieniniams konglomeratams nerūpėtų, – teigia Dartmuto Tucko verslo mokyklos strategijos profesorius Ronas Adneris, kaip pavyzdį nurodydamas „Amazon“ verslą. – Jie atrodo kitokie dėl to, kad nekonkuruoja tradicinėse pramonės šakose. Taigi dabartinius išsiskyrimus galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog senieji modeliai nebeveikia.“
Nors GE, J&J ir „Toshiba“ išsiskirti privertė aktyvistų spaudimas, ieškiniai ir besivystanti pramonės dinamika, technologijų kompanijas taip pat galėtų sužlugdyti JAV ir Europos vyriausybinės reguliavimo institucijos, kurios vis labiau nerimauja dėl augančios jų įtakos. Praėjusią savaitę JAV federalinė prekybos komisija patarėju pasamdė buvusį „Google“ vadovą, kad technologijų aktyvistas padėtų sukalibruoti reguliavimo reikalavimus. Technologijų kompanijos taip pat susiduria su pasipriešinimu iš vidaus – eiliniai darbuotojai šiandien atvirai reiškia susirūpinimą dėl savo darbdavių dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų pavojų.
Sandorių mėgdžiojimas
Paskutiniai didžiųjų korporacijų pranešimai apie išsiskyrimus gali paskatinti mėgdžiojimą: sociologai šį reiškinį vadina „organizaciniu izomorfizmu“, kuris iš esmės reiškia baimę atsilikti nuo tendencijų. „Mes žvilgčiojame sau per petį ir darome tai, ką daro kaimynas“, – aiškina Pensilvanijos universiteto Whartono mokyklos vadybos profesorius Michaelas Useemas.
Analitikai svarsto, kad labiausiai tikėtinas kandidatas pertvarkai – „Post-it“ gamintojas „3M Co.“, nes jo akcijos atsilieka nuo kitų šios pramonės akcijų, kompanijai vargstant su intensyviu infliacijos spaudimu. Šių metų 5,1 proc. akcijų prieaugis tėra ketvirtadalis „S&P 500“ pramonės sektoriaus indekso padidėjimo. 3M komentuoti atsisakė.
„Jų kompanija taip plačiai išsikerojusi, kad prašyte prašosi supaprastinimo, be to, tiesą pasakius, jų rezultatai gana prasti“, – teigia „RBC Capital Markets“ analitikas Deane’as Dray’us.