Verslo lyderių dilema: tapti pirmu lengva, bet kaip juo išlikti

Daugelis kompanijų ir investuotojų privalo išmokti esminę pamoką: tapti rinkos lyderiu lengva, tačiau išlikti juo ilgą laiką – ne taip ir paprasta.

Vienų sėkmė skatina kitus juos mėgdžioti. O konkurencija gali greitai pakirsti pardavimus, užimamą rinkos dalį ir pelną. Užtenka pažvelgti vien į, tarkime, varganas JAV įsikūrusių „Peloton“ ir „Beyond Meat“ pajamas. Abiejų kompanijų akcijos po naujausių rezultatų smuko.

Kai kurios namų sporto įrangą gaminančios „Peloton“ problemos kyla dėl to, kad vis daugiau žmonių, panašu, yra nusiteikę išeiti iš namų ir verčiau apsilankyti sporto klube. O puikūs „Planet Fitness“ (PLNT), neseniai pranešusios apie prognozes viršijusias pajamas, rezultatai rodo, kad konkurencijos „Peloton“ nestinga.

Be to, rinkoje yra ir pigesnę sporto įrangą gaminančių kompanijų: „Bowflex“, „Echelon“ ir „NordicTrack“. Konkurencija privertė „Peloton“ sumažinti kainas, ir investuotojai nėra tuo patenkinti: „Peloton“ akcijos šiais metais smuko beveik 70 proc.

Per daug konkurencijos retai būna geras dalykas

„Beyond Meat“ taip pat susiduria su problemomis, nes kategorija, kurią pati kompanija ir padėjo sukurti, tapo populiari ir įprastinė. Suprantama, nestinga nerimo, dėl to, kad augaliniai baltymai gali būti tik trumpalaikė mada ar užgaida, ir kad paklausa smarkiai išaugo. Tačiau didesnė problema yra tai, kad dabar „netikros mėsos“ pilna visuose restoranuose ir maisto prekių parduotuvėse. Šiuo metu JAV rasti gerą augalinį mėsainį – jokia problema.

Be to, dabar konkurentė „Impossible“ sudarė platinimo sutartis su daugeliu didžiųjų prekybos centrų tinklų. Tad ne iš mėsos pagamintų mėsainių norintiems klientams nebereikia rinktis vien iš „Beyond Meat“ produktų.

Tokios tradicinės maisto produktus gaminančios kompanijos kaip „Kellogg“, „Tyson“ ar „Hormel“ taip ėmė siūlyti augalinius variantus. Nieko keisto, kad „Beyond Meat“ akcijos šiais metais prarado beveik trečdalį savo vertės.

JAV čiužinių gamintoja „Casper“ taip pat suvokė, kad, norint užimti reikšmingą perpildytos rinkos dalį, neužtenka vien tik agresyviai reklamuotis.

Kompanija buvo viena čiužinių dėžėse verslo pradininkių, o 2019 m. ji išpirko, regis, visus reklaminius plotus ant Niujorko metro traukinių vagonų. Tačiau konkurencija iš kitų netikėtai iškilusių kompanijų, pavyzdžiui, „Purple“ ir „Leesa“, taip pat iš žinomų įmonių „Tempur Sealy“ ir „Sleep Number“ pusės tiek apkartino „Casper“ gyvenimą, kad kompanija neseniai pranešė, jog ją nupirks privataus kapitalo įmonė.

Nors „Casper“ akcijos neseniai išaugo beveik dvigubai, akcijomis vis dar prekiaujama už beveik 50 proc. mažesnę nei pradinis viešas pasiūlymas kainą.

Rimta konkurencija yra ne tik industrijos pradininkų problema.

Tarkime, „Disney“ tikrai ne pirmoji ėmėsi transliacijų. Tačiau jai greitai pavyko pritraukti prenumeratorių ir išpopuliarėti nepaisant „Netflix“, kai ėmė transliuoti gausų klasikinį turinį ir tokius naujuosius serialus kaip „The Mandalorian“, „WandaVision“ ir „Loki“.

Tiesa, „Netflix“, kaip ir transliavimo konkurentėms – „Apple“ ir „Amazon“ kanalams – bei „WarnerMedia“ priklausančiai „HBO Max“, pavyko atsikovoti savo dalį, dažnai siūlant ryškesnį ir labiau suaugusiems skirtą turinį, pavyzdžiui, „Squid Game“, „Ted Lasso“ ir „The Flight Attendant“.

Tai neigiamai paveikė „Disney“. Pasirodžiusius naujienoms apie lėtesnį nei tikėtasi „Disney+“ prenumeratorių skaičiaus augimą, šį mėnesį kompanijos akcijos smuko.

Visa tai iš esmės rodo, kaip sunku išlikti rinkos lydere neribotą laikotarpį nesusiduriant su konkurencija, kuri gerokai apsunkins situaciją.

Užtenka vien pasižiūrėti, kaip Elono Musko „Tesla“ sutrikdė visą sektorių. Įsitvirtinusios automobilių gamybos gigantės GM ir „Ford“ dabar vertos tik dalelės „Tesla“ rinkos vertės.

Tokios kompanijos kaip „Google“ savininkė „Alphabet“, „Amazon“, „Facebook“ valdanti „Meta Platforms“ ir „Apple“ yra vienos iš nedaugelio retų atvejų, kai lyderiai pajėgė sustiprinti savo pozicijas. Bet jos yra veikiau išimtis, o ne taisyklė.