„Žiūrint į kitų direktyvų juodraščius, tikėtina, kad tvarumo patikrinimą įmonės mastu turėtų atlikti finansų auditoriai, kurie dabar rengia finansinių ataskaitų auditus. Tam gali prireikti papildomos kvalifikacijos tikrinti nefinansinę verslo dalį. Vis dėlto didesnė prievolė bus bankams ir kitoms finansinėms institucijoms užtikrinti, kad procesai veikia pagal numatytus taksonomijos taikymo reikalavimus, kad duomenys yra kaupiami ir audituojami. Papildantys dokumentai turėtų būti priimti iki šių metų pabaigos“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovas Kiril Simbirskij.
Nors vienas iš taksonomijos tikslų yra mažinti žaliąjį smegenų plovimą (angl. greenwashing), padedant atskirti tvarius verslus bei projektus nuo tokiais besidedančių, yra požymių, kad taksonomijos užtikrinimas vis dėlto bus labiau reaktyvus, o ne proaktyvus, rašoma pranešime spaudai.
„Iš principo verslo ar projekto tvarumo atitikimas taksonomijos apibrėžtiems kriterijams greičiausiai veiks nusiskundimo principu – jei kažkas pasiskųs priežiūrą atliekančiai institucijai (vartotojų apsaugos tarnybai, Lietuvos bankui ar kitai paskirtai institucijai), kuri, tikėtina, atliks baudos administratoriaus vaidmenį, tik tada bus organizuojamas išsamus patikrinimas“, – komentuoja pašnekovas.
Pasak jo, kaip viena iš paskatų investuoti į tvaresnius sprendimus gali būti palankesnės finansavimo sąlygos. Kalbama, kad ir patys bankai bus labiau suinteresuoti didinti žaliųjų investicijų portfelį, nes tai užtikrins pigesnį pinigų skolinimąsi iš kitų finansinių institucijų.
Prioritetai tikslams dėliojami pagal verslo sektorius
EK vertinimu, norint pasiekti išsikeltus Žaliojo kurso tikslus iki 2030 m., tarp kurių – iki 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį – ES turi panaikinti investicijų deficitą, kuris siekia apie 180 mlrd. eurų per metus. Verslo suinteresuotumas prisidėti prie tvaresnių investicijų priklauso nuo kelių priežasčių, sako K. Simbirskij.
„Investicijos į tvarius projektus labai priklauso nuo pačios įmonės ir jos tikslų. Pavyzdžiui, skandinaviško kapitalo įmonių strategijos dažnai būna nukreiptos į neigiamų poveikių valdymą, tame tarpe ir klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemones. Tuo tarpu pasitaiko verslų, kurie imasi tvarumo priemonių tik tada, kai jos jam yra ekonomiškai patrauklios. Pavyzdžiui, saulės jėgainių diegimas, kuris prisideda prie klimato kaitos švelninimo, padeda sumažinti patiriamas sąnaudas energijai įsigyti“, – teigia jis.
Tarp kitų galimų priemonių, į kurias noriai investuoja verslas – energijos vartojimo efektyvumo didinimas, kas leidžia mažinti išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį: pastatų šiltinimas, modernios įrangos įsigijimas, šilumos gamybos įrenginių ar automobilių parko atnaujinimas, perėjimas nuo gamtinių dujų prie vietinio biokuro ir pan.
„Itin noriai verslas investuoja į klimato kaitą mažinančias priemones, jei pats susiduria su klimato kaitos padariniais – pavyzdžiui, skiria daugiau dėmesio infrastruktūros tobulinimui, jei susiduria su potvynių grėsme, arba keičia savo veiklą, kaip žemės ūkis, kuriam reikia prisitaikyti prie besikeičiančios pasėlių vegetacijos. Tokios investicijos laikomos pagrįstos, nes verslui tai yra galimų rizikų valdymas“, – aiškina K. Simbirskij.
Dažnai matome, kad reikšmingo klimato kaitos poveikio savo veikloje nepatiriančios įmonės yra gerokai mažiau suinteresuotos skirti investicijų į tvaresnius sprendimus, jei tai nėra skatinama ar joms ekonomiškai naudinga. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad nėra tokios verslo veiklos, kuri neprisidėtų prie klimato kaitos didėjimo – skiriasi tik daromo poveikio dydis, sako pašnekovas.
Tarp taksonomijos tikslų – ir žiedinės ekonomikos skatinimas
Iki šių metų pabaigos turi būti sukurti papildomi taksonomijos techninės analizės kriterijai likusiems ES keliamiems aplinkosauginiams tikslams: tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui bei apsaugai, perėjimui prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijai ir kontrolei, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui.
„Žiūrint į verslo veiksmus judant tvarumo link negalime teigti, kad kažkuriam EK išsikeltų tikslų yra skiriama daugiau ar mažiau dėmesio – tai labai priklauso nuo verslo sektoriaus. Nors ir atrodo, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos skatinimui, pasaulio žiediškumas ne auga, o krenta – taip yra todėl, kad verslas pasiekia tam tikrą ribą, kiek gali sumažinti savo poveikį aplinkai ir sukontroliuoti medžiagų vartojimą bei perdirbimą“, – teigia K. Simbirskij.
Pasak jo, žiedinė ekonomika taip pat nėra vienareikšmė – pasitaiko atvejų, kai medžiagų perdirbimas turi didesnį neigiamą poveikį aplinkai nei naujų medžiagų gamyba. Vis dėlto augant atliekų kiekiui ir senkant resursams, medžiagų perdirbimas yra skatinamas, nes panaudotos medžiagos yra grąžinamos į produkcijos ciklą ir padeda išvengti atliekų kaupimo.
„Prie klimato kaitos prisideda ir augantis vartojimas – verslas tampa tarsi savo pačios veiklos įkaitu, kai turi diegti tvarumo sprendimus, kad kompensuotų ilgai ir nuolat skatinamo vartojimo padarinius. Vartotojai nori senus daiktus keisti naujais, o verslui kur kas lengviau investuoti į apčiuopiamus sprendimus, kaip gamybos įrangos atnaujinimą ar resursų taupymą, nei imtis vartotojų edukacijos. Juo labiau, kad žmonių įpročius ne taip lengva pakeisti“, – sako „Vesta Consulting“ atstovas.
Nors jau dabar pasigirsta skeptiškų nuomonių, kad ES taksonomija neužtikrins norimo rezultato, siekiant išsikeltų klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo iki 2030 m., juo labiau, kad dėl COVID-19 pandemijos buvo pristabdyta dalis iniciatyvų, K. Simbirskij nepraranda optimizmo.
„Klimato kaitos mažinimas yra opus klausimas daugeliui valstybių, tą rodo ir ganėtinai įtemptos derybos dėl taikomų priemonių. Šiuo metu ES rodo lyderystę visam pasauliui tvarumo srityje, tikintis, kad tai ne tik turės reikšmingą pamatuojamą poveikį, bet ir paskatins kitas šalis peržiūrėti savo taikomas praktikas. Vis dėlto gražaus plano nepakanka – būtina veikti jau dabar“, – sako jis.