Tokios įžvalgos skambėjo „Vilnius GreenTech“ forume vykusioje politikos lyderių ir ekspertų diskusijoje, kurioje buvo kalbama apie tai, kaip tapti žaliųjų technologijų lyderiais pasaulyje.
Vienas įdomiausių – išteklių sektorius
Pasak asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovės Gintarės Verbickaitės, Lietuvoje kuriasi perspektyvūs švariųjų technologijų startuoliai energetikos, transporto, mobilumo ir išteklių srityse. Dauguma šių įmonių yra jaunos, tačiau turi milžinišką potencialą. Švariųjų technologijų startuoliai, pasak G. Verbickaitės, ne tik siūlo tvarius sprendimus, tačiau ir sėkmingai pritraukia investicijas.
„Turime daug perspektyvių įmonių pavyzdžių, o bene įdomiausias Lietuvoje yra išteklių sektorius, – sakė G. Verbickaitė. – Jis labai įvairus, jį sudaro įmonės, siūlančios sprendimus, kurie transformuoja tradicinius sektorius, pavyzdžiui, maisto pramonę, taip pat – įmonės, įvairius turimus išteklius panaudojančios inovatyviais būdais.“
Kai ambicijas stabdo biurokratija
Pasak advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujančiojo partnerio Viliaus Bernatonio, norint auginti vienaragius žaliųjų technologijų sektoriuje, pirmiausia reikėtų, jog valstybė pašalintų verslui augti ir plėstis trukdančias biurokratines kliūtis.
„Viena vertus, turime kone geriausią pasaulyje prieigą prie kapitalo, ir esama nemažai valstybinių iniciatyvų bei priemonių, padedančių verslams augti. Kita vertus, valstybė neretai kaišioja pagalius į ratus ir biurokratinė našta verslui Lietuvoje yra per sunki. Nors mūsų žaliųjų technologijų sektorius auga sparčiausiai ES, tačiau kas iš to, jeigu ES jis auga lėtai? Norint pasiekti kažką reikšmingo šioje srityje, turime įveikti biurokratinius trikdžius ir augti greičiau“, – teigė V. Bernatonis.
Esame išlepinti gamtinių resursų
Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutarė, jog bene didžiausią proveržį Lietuva pasiekė energetikos sektoriuje. Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė patikino, kad jeigu reikėtų kažkur nukreipti savo pinigus, galvotų apie energetiką: „Suprantu, kad padarytas labai didelis įdirbis, atsivėrė eksporto galimybės, o juk būtent eksportas sukuria net 80 proc. BVP.“
Jai pritaria ir „Heavy Finance“ vadovas Laimonas Noreika, kaip perspektyvius išskyręs ne tik energetikos, bet ir transporto bei žemės ūkio sektorius.
„Žvelgiant į transporto sektorių, neblogai atrodome ES rinkoje, o žemės ūkis yra per didelis mūsų žmonių kiekiui – esame išlepinti savo gamtinių resursų. Jeigu mums pavyktų monetizuoti vandenį, mišką, žemės ūkio paskirties žemę, labai daug pinigų galėtume pritraukti būtent per šias sritis“, – pabrėžė L. Noreika.
Pasak V. Bernatonio, stiprinti reikėtų tuos sektorius, kuriuose mūsų verslui sekasi geriausiai: „Reikia žaisti ten, kur jau žaidžia verslas, ieškoti būdų jam padėti, iniciatyvų, skirtų palaikyti. Džiaugiuosi „Investuok Lietuvoje“ darbu – jis yra fantastinis, ir nuveikta tikrai labai daug. Svarbiausia pamatyti, kur mūsiškiams sekasi geriausiai, ir toje srityje juos palaikyti.“
Galime vadintis greičio valstybe
V. Bernatonis diskusijoje išskyrė ir konkurencinius mūsų valstybės pranašumus – žaliąją energiją ir greitį. „Matėme žaibišką fintech, atsinaujinančios energijos bumą, o dabar artėjame prie ribos, kai 90 proc. visos energijos mūsų sistemoje sudarys žalioji energija. Tai – unikalus konkurencinis pranašumas. Žaliųjų technologijų srityje kitus lenkiame ir greičiu – galime vadintis greičio valstybe, gebančia žaibiškai sugalvoti idėją ir ją įgyvendinti. Tai – labai didelis mūsų pranašumas, ir stabdis vienintelis – biurokratija“, – sakė V. Bernatonis.
Pasak G. Verbickaitės, norint auginti vienaragius žaliųjų technologijų srityje, pirmiausia reikia valstybiniu lygmeniu deklaruoti, jog tai – mūsų kryptis ir kursas: „Kai politinis ir reguliacinis aparatas palaikys šią apsibrėžtą kryptį, tik tuomet seks priemonės, kaip to sieksime. Startuoliams, be abejo, reikalingas kapitalas, kuris turi būti kantrus, turi palaukti, kol inovacijos bus išvystytos.“
Diskusijos pabaigoje L. Noreika pabrėžė, jog žalumas ir tvarumas šiandien yra įdiegtas į visus procesus bei finansų grandines. „Transporte, energijos gamyboje, žemės ūkyje einama žaliąja kryptimi – tai jau nuspręsta už mus, ne mes Lietuvoje tai sprendžiame. Galime arba eiti šiuo keliu, arba stovėti vietoje ir paskui labai skaudžiai kentėti“, – sakė L. Noreika.
