Viešųjų pirkimų situacija šiandien
Anot jo, šiuo metu viešuosiuose pirkimuose veikia mažiausios kainos kriterijus ir visai nekreipiama dėmesio, ar produktai atkeliauja iš trečiųjų šalių, į jų patikimumą ir panašius dalykus.
„Daugeliu atvejų netgi viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje laimėjusios, pavyzdžiui, pigiausios statybinės įmonės, neįvykdo pačių projektų, nes neturi resursų. Ateina su mažiausia kaina, laimi projektą, vėliau prasideda teismai, nes negali įvykdyti už tą kainą, kokią pažadėjo. Tada bando ieškoti papildomų „kabinėjimųsi“ ir projektas nėra įgyvendinamas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Janulevičius.
Jo tikinimu, reikia suvokti, kad pigiau kartais reiškia blogiau, o daugiau – tai mažiau.
„Esmė ta, kad viešieji pinigai būtų panaudoti racionaliai ir kad projektai, apie kuriuos mes kalbame visada būtų įgyvendinti: laiku ir už sutartą kainą. Dažnai šiandien viešieji pirkimai yra pačios pigiausios kainos pasirinkimas, tada naudojami trečiųjų šalių komponentai ir medžiagos, kurios Lietuvoje net nėra sertifikuotos ir dažnai yra kenksmingos bei atkeliauja iš Kinijos ar kitų šalių“, – pabrėžė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Taigi esminiai punktai, susiję su viešaisiais pirkimais, anot laidos pašnekovo, yra: kad projektai būtų įgyvendinami, kad mokesčių mokėtojų išleisti pinigai kuo įmanoma labiau liktų Lietuvoje.
„Gal ir brangiau, bet vietoje išleisti pinigai trečdaliu grįžta atgal mokesčių pavidalu. Tokiu būdu mes paliekame tuos pinigus ir pridėtinę vertę auginame čia, Lietuvoje, arba čia, Europos Sąjungoje“, – sakė V. Janulevičius.
Išskyrė pokyčių privalumus
Anot jo, įvykdžius pokyčius, būtų greičiau įgyvendinami projektai.
„Galbūt jie nuo pat pradžios būtų truputį brangesni, bet ženkliai dėmesingesni ir galutinai išloštume. Greičiau gautume rezultatą tą, kurio tikimės. Tai – pirma, o antra – išlošimai būtų, kaip jau minėjau, tie pinigai liktų Europos Sąjungos viduje arba Lietuvoje. Trečias dalykas – daugeliu atveju mes jau iš Europos Sąjungos turime reikalavimų, kurie įsigaliojo nuo šių metų birželio“, – akcentavo laidos pašnekovas.
Pavyzdžiui, vienas jų – „Net -Zero Industry“ aktas, kuris 2025 metų gale priverstinai galios visoms, 27 Europos Sąjungos šalims, o šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad šalys iš viešųjų pinigų dedikuotas sumas privalo 40 procentų skirti Europos Sąjungos gamintojams ar čia sukurtai prekei, paslaugai ir t.t.
„Manau, kad šie pakeitimai viešuosiuose pirkimuose ir būtų žingsnis į tai, ką jau reikės atliepti kitais metais“, – pabrėžė V. Janulevičius, pridurdamas, kad viskas daroma laiku, nors gal kiek ir pavėluotai.
Jis taip pat išskyrė dar vieną pokyčių privalumą – tai biurokratinių procedūrų supaprastinimas.
„To mes labiausiai tikimės. Ne tai, kad neracionaliai panaudoti lėšas, o greičiau jas panaudoti ir greičiau gauti galutinį rezultatą“, – sakė laidos pašnekovas.
Tikisi, kad pokyčiai neužtruks
V. Janulevičius konkretizuoti istorijų, kai atliekant viešuosius pirkimus buvo įsigytos netinkamos naudoti prekės, nenorėjo, tačiau priminė apie kaukių, įrangos, susijusios su nacionaliniu saugumu, pirkimo problemas.
„Geriau pinigus išleisti vietoje, su vietinių gamintojų atsakomybe, kurių galime pareikalauti, o ne iš kažkur kažką nupirkti pigiau, kuris ateityje neįgyvendins numatytų dalykų“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Kaip pokyčiai paliestų gynybos pramonę? Anot V. Janulevičiaus, pramonininkų konfederacija turi siekį, kad 40 proc. gynybai išleidžiamų pinigų liktų Lietuvoje.
„Aišku, kol kas mes galbūt nepagaminsime tanko, bet su radioeletroninės kovos priemonėmis, dronais, amunicija, drabužiais, maisto tiekimu norėtųsi, kad Lietuvos įmonės dalyvautų labiau. Čia ne tik žinių kaupimas ateinančiam dešimtmečiui, kuris, tikėtina, bus sudėtingas ir Lietuvai, ir apskritai Rytų Europai bei visai Europai, bet kad ir turėtume savo būtinų prekių. Mes šiandien suprantame, kad tiekimas iš trečiųjų šalių pigiausia kaina gynybos sferoje yra absurdas“, – nuomonę išsakė laidos pašnekovas.
Anot jo, programinė įranga naudojama iš trečiųjų šalių gali netgi sabotuoti gerus siekius.
V. Janulevičius išsakė viltį, kad pokyčiai, susiję su viešaisiais pirkimais, turėtų būti priimti kuo greičiau.
„Galbūt dalį pokyčių galėtų priimti dabartinė valdančioji dauguma. Jei ne – tai tikrai turime priimti per šią žiemą, nes nepanašu, kad kiti metai Europos pramonei ir verslui bus lengvi. Matome rinkų susitraukimą ir Vokietijoje, ir kitose šalyse. Be abejo, tai atlieps ir mūsų lūkesčiams.
Kuo greičiau įvykdysime pokyčius, tuo greičiau pradės judėti pinigai iš valstybės, kurie guli, bet dėl biurokratinių dalykų mes jų naudoti negalime ar tuos pačius mokesčių mokėtojų pinigus išleidžiame trečiosioms šalims, kurie mums nesukuria jokios vertės ateityje“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
