Tvarumas – ne deklaracija
Kasmet Lietuvoje surenkame ir sutvarkome daugiau kaip 40 tūkst. tonų atliekų, iš kurių net du trečdaliai yra pavojingosios atliekos. Daugiau kaip 50 metų specializuojamės šioje srityje, o paslaugas teikiame 4 tūkst. Lietuvoje veikiančių vietinio ir tarptautinio kapitalo verslų, taigi siekis vystyti veiklą ne vienadienėje perspektyvoje, saugant, o, svarbiausia, nekenkiant gamtai tarsi užkoduotas mūsų DNR. Todėl ir tvaraus verslo principai mums visuomet buvo artimi – aplinkosauga yra viena iš pagrindinių įmonės vertybinių nuostatų ir veiklos prasmingas tikslas.
Bendrovės verslo rizikos yra specifinės dėl tvarkomų atliekų pavojingumo, kai kurių procesų sudėtingumo bei to, kas ir kaip juos atlieka. Į sandėlius patenkančias atliekas įmonės darbuotojai rūšiuoja, ardo, smulkina ir kitaip apdoroja bei paruošia transportavimui mūsų atliekų perdirbimo ir utilizavimo partneriams. Todėl neatsitiktinai pavojingųjų atliekų tvarkymui ir perdirbimui keliami ypač aukšti darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimai. Vieni jų įgyvendinami pagal teisės aktus, kitus papildomai pasirenkame įdiegti patys.
Pavyzdžiui, kiekvienais metais sutvarkome apie 10 tūkst. tonų automobilių atliekų, iš kurių net 6 tūkst. tonų sudaro ypač pavojinga atlieka – švino akumuliatoriai. Mūsų darbuotojų perdirbamas švino akumuliatorių kiekis yra didžiausias rinkoje – vidutiniškai per mėnesį vienas darbuotojas perdirba 115 tonų akumuliatorių, iš kurių vidutiniškai išgaunama 80 tonų švino.
Užsiimant tokia specifine veikla patalpos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į griežtus aplinkosaugos reikalavimus, o dėmesys darbuotojų saugai ir jų sveikatai tampa svarbiausiu prioritetu. Dėl to didelį dėmesį skiriame aukštos kokybės darbo saugos priemonėms ir darbuotojų sveikatos profilaktikai – kartą per metus matuojame švino poveikį kiekvieno akumuliatorių padalinyje dirbančio darbuotojo organizmui, papildomai du kartus per metus – žiemą ir vasarą – inicijuojame pilną darbuotojų sveikatos patikrinimą, finansuojame maisto papildų įsigijimą.
Taigi, tvarumas veikloje mums nėra tik deklaracija, tai yra mūsų realybė. Pagrindinis iššūkis šiandien – užtikrinti, kad atliekų tvarkymo procesai, kuriuose vis dar yra labai daug žmogaus rankų darbo, visų pirma, būtų saugūs.
Naujas posūkis – tvaraus verslo strategija
Mintys apie gilesnį – strateginį tvarumą įmonėje prasidėjo 2019-iais metais. „Žalvario“ verslui augant atsidūrėme savotiškoje kryžkelėje, kai turėjome apsispręsti, kuria kryptimi judėsime toliau – darysime tai, ką darėme iki šiol, ar imsimės didesnių iššūkių.
Tokius svarstymus paskatino struktūriniai pokyčiai įmonės viduje, vadovų komandos sustiprinimas ir, žinoma, tai, kad verslo prasme reikšmingai išplėtėme teikiamas paslaugas gamybos įmonėms. Ir čia teko susidurti su akivaizdžia tiesa – dalis jų jau buvo stipriai pažengusios aplinkosaugos srityje, o daliai jų aplinkosauga dar tikrai nebuvo pirmo prioriteto klausimas. Būtent tai buvo vienas iš esminių impulsų, turėjusių įtakos mūsų pasirinkimui eiti strateginio tvarumo keliu – siekti ilgalaikių verslo partnerysčių, dalintis savo patirtimi, auginti įmonę ir tuo pačiu padėti augti mūsų klientams.
Šiandien vien iš pramonės įmonių surenkame 17 tūkst. tonų įvairių gamybinių atliekų per metus. Tenka nuolat konsultuoti klientus kaip identifikuoti atliekas ir nustatyti jų pavojingumą, kaip jas rūšiuoti ir sandėliuoti, taip pat teikti aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, mokymų ir atliekų apskaitos paslaugas.
Ilgametė aplinkosauginė ir darbuotojų sveikatos bei saugos patirtis lėmė tai, kad pirmieji žingsniai tvarumo keliu mums buvo lengvesni, kadangi daugelis valdymo, socialinių ir aplinkosaugos procedūrų bendrovėje jau buvo įgyvendinamos. Kita vertus, norėjosi sustiprinti organizacinę kultūrą, pagilinti tvarumo žinių lygį, dar atidžiau rūpintis darbuotojų gerove, lyčių lygybės, nediskriminavimo ir antikorupcinėmis praktikomis.
Tvarumo strategijai rengti nusprendėme sudaryti 5 svarbias veiklos funkcijas kuruojančių vadovų tvarumo komandą ir pasitelkti išorės konsultantus. Nuo praėjusių metų birželio drauge dirbantys specialistai atliko tvarumo auditą, duomenų analizę, nustatė ilgalaikius tvarumo rodiklius, kurių pagrindu yra kuriamas ilgalaikis pokytis ir ieškoma inovacijų atliekų tvarkymo srityje. Daug dėmesio skiriame dialogui su darbuotojais, jų ugdymui, ieškome būdų kaip dirbti efektyviau ir tvariau. Vertinant naujus iššūkius, jų neabejotinai yra. Didžiausias tokių – tvaraus verslo principų pritaikymas kiekvieno iš 150 bendrovės darbuotojų veikloje.
Kelias tik įpusėjo
Reikėtų pripažinti, kad dar prieš keletą metų veiklos orientavimas tvarumo linkme dažnam verslui buvo suprantamas labiau kaip „madinga“ veikla, šalia svarbių finansinių ir kitų tikslų. Šiandien situacija keičiasi iš esmės, nes įmonės pradeda suprasti ne tik tvarios veiklos naudą ar atsiveriančias galimybes, bet prisiima ir aiškius įsipareigojimus, atsakomybes.
Globalūs pokyčiai vyksta visame pasaulyje, ne veltui Europos Sąjunga siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Su tuo susiję „Žaliojo kurso“ įsipareigojimai turėtų padėti pasiekti, kad ateityje visi verslai, ypač dirbantys verslas-verslui srityje, tvarumą turės priskirti prie savo veiklos strateginių krypčių. Todėl ilgainiui atitikti ne tik formalius ar savo susikurtus, bet ir klientų tvarios veiklos reikalavimus bus būtina.
Vieni svarbiausių tvarumo indikatorių yra Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslai. Einant tvarumo keliu ir prisiimant daugiau įsipareigojimų šioje srityje, pernai gruodį pateikėme „Žalvario“ paraišką JT Globaliojo susitarimo organizacijai (ang. - UN Global Compact) ir šių metų sausį tapome jos nariais. Narystė reiškia, kad mes deklaruojame savo siekį vystyti verslą vadovaujantis tarptautiniais tvarumo principais keturiomis kryptimis, įsipareigojame įgyvendinti penkis JT darnaus vystymosi tikslus ir kasmet privalėsime pateikti tvarumo ataskaitą. Kol kas Lietuvoje tik 34 įmonės yra tapusios šios organizacijos narėmis.
Strategiškai renkantis įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus mums buvo svarbu, kad jie tiesiogiai sietųsi su bendrovės veikla, atspindėtų tai, kuo mes iš tiesų tikime, ir būtų realūs siekiant pokyčio. Trys iš pasirinktų JT darnaus vystymosi tikslų – darbuotojų sveikata ir gerovė, lyčių lygybė ir atsakingas vartojimas bei gamyba – bendrovės veikloje buvo ir išliks pamatinėmis veiklos sritimis, į kurias akcentuojamės ir kurias norime dar labiau vystyti. Tuo tarpu atsinaujinančios energijos vartojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos iššūkių, įskaitant ir nuolatinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą, turi tapti mūsų kasdienybe.
Integruotai diegdami tvarumą bendrovėje akivaizdžiai matome, kad „Žaliojo kurso“ įpareigojimai nėra tik tušti žodžiai – progresyviai mąstantiems verslams jie tampa tokie pat įprasti, kaip finansiniai tikslai. Pastebime, kad tos tvarumo kryžkelės, kuriose stoviniavome mes, tampa aktualios ir mūsų klientams. Atsakingai valdomam verslui nereikia formalių tvarumo deklaracijų ir „žalios“ komunikacijos. Pokyčiai ir tvarumo dialogas jau vyksta – klientai ir partneriai vieni kitus supažindina su savo įmonių tvarumo tvarkomis, nuostatas dėl tvarios veiklos vis dažniau siūloma įtraukti į paslaugų sutartis ir net inicijuojami tvarumo auditai.
Ir nors esame padarę nemažai, „Žalvario“ kelias tvarumo kelionėje toli gražu neįpusėjo. Sieksime ne tik tapti pavyzdžiu savo klientams, bet ir dalintis gerąja patirtimi su savo partneriais. Labai tikėtina, kad verslas, neturintis veikiančios tvarumo strategijos, ateityje apskritai taps neįmanomas.