Jie buvo labai nekokie net 2022 metais, kuriuos ūkininkai tiesiai įvardino kaip „auksinius“ – dėl karo Ukrainoje šokus derliaus supirkimo kainoms dauguma Lietuvos ūkių pelnus didino keletą kartų, jei lygintume su vidutiniais metais.
Įtaria, kad eurai dings
„Mes įtariame galimą aferą ir apgavystę, kuri ilgainiui gali pakenkti viso žemės ūkio sektoriaus reputacijai ir patikimumui. Prašoma suma investicijoms konkurencijoje yra niekinė, nes pasaulio gamintojai jau investavo milijardus ir nukeliavę labai toli į ateitį. Matant dabartinę „Auga“ finansinę situaciją, kyla pagrįstų abejonių ar įmonė yra pajėgi investuoti toliau ar apskritai yra pajėgi įgyvendinti projektą ir kokia to projekto nauda, nes perspektyvų nematyti. Tokio būdu ILTE galimai „sudegins“ mokesčių mokėtojų pinigus akivaizdžiai žlugusiam projektui finansuoti“, – teigia Erikas Bėrontas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija vadovas.
Pati „Auga“ atkerta, kad šie kaltinimai tik konkurentų plakimas piktais liežuviais.
„Žemės ūkio technikos asociacijos keliamame „susirūpinime“ dėl mūsų iš ILTE prašomos paskolos matome ne ką kitą, kaip finansinį suinteresuotumą šiomis lėšomis ir dirbtinai kuriamas abejones“, – „Delfi“ atsiųstame komentare sako Kęstutis Juščius, „Auga group“ valdybos pirmininkas.
Tačiau Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pastebi, kad šiandien „Auga group“ trūksta pinigų skoloms dengti – pažeisti įsipareigojimai kreditoriams.
Čia reikėtų paaiškinimo, apie ką kalba. Rugsėjį „Auga“ paskelbė naujieną, kad nori skolintis iš ILTE.
„Šiuos ateities projektus norėtume finansuoti ne iš pačios įmonės pinigų srautų. Dėl žemesnių rezultatų šį sezoną neturime pakankamo likvidumo ir apyvartinių lėšų, kad trumpuoju laikotarpiu reikalingas lėšas galėtume skirti ilgalaikėms investicijoms. Dėl to siekiame pritraukti investuotojų“, – seminare investuotojams sakė K. Juščius.
Jo teigimu, bendrovė per 2–3 mėn. tikisi sulaukti ILTE sprendimo dėl 60 mln. Eur paskolos 75 mln. Eur vertės technologijų vystymo projektui įgyvendinti: „Konkreti data, kada mūsų paraiška bus patvirtinta arba peržiūrėta (...), tikriausiai bus žinoma per artimiausius 2–3 mėnesius.“ Grupės antrinė įmonė „Auga Tech“ birželį pateikė 60 mln. Eur paraišką „ILTE, o likusią 15 mln. Eur dalį tikisi surinkti iš išorinių partnerių. „Tuo pat metu projektui ieškome investuotojų“, – pabrėžė K. Juščius. (Šaltinis BNS)
Pati ILTE šią situaciją komentuoja labai sausai
„Visų pirma norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo metu sprendimas dėl bendrovės „Auga tech“ pateiktos paraiškos paskolai pagal finansavimo priemonę „Milijardas verslui“ nėra priimtas. Paraiška yra vertinama kaip ir bet kuri kita ILTE pateikiama paraiška. Kiekvienos paraiškos kredito riziką vertiname labai detaliai, įvertiname ar projektas yra ekonomiškai pagrįstas, finansiškai gyvybingas ir nedarys reikšmingos žalos aplinkai.
Žvelgiant bendrai, dėl finansavimo besikreipiančios įmonės turi skirti pakankamai dėmesio parengti pagrįstą verslo planą, kuris demonstruotų finansuojamo projekto pagrįstumą, grąžą, rinkos išmanymą.
Taip pat svarbu paminėti, kad pagal priemonę „Milijardas verslui“ skiriamas finansavimas nėra parama, o suteikiamas paskolų forma bei rinkos sąlygomis, o tai reiškia, kad skiriamos lėšos turės būti grąžintos pilna apimtimi.“
Traktorių vertina kaip neperspektyvų
Tačiau Žemės ūkio technikos asociacija „Auga“ traktorių mato kaip visiškai neperspektyvią eurų deginimo mašiną ir sako, kad asociacijai ir jos nariams ši žinia kelia didelį susirūpinimą dėl kelių labai svarbių aspektų:
„Mes, kaip savo srities profesionalai, atstovaujantys didžiųjų pasaulio technikos gamintojų žemės ūkio techniką, nuo pat Auga M1 traktoriaus pristatymo prieš keletą metų matome projekto beviltiškumą ir neperspektyvumą. Auga Lietuvos auditorijai šį traktorių pristato, kaip inovaciją ir deklaruoja kaip „Auga“ išradimą. Tai yra visiška netiesa.
Toks traktorius ne naujiena
Norime pabrėžti, kad biometanu varomi traktoriai pasaulio rinkoje yra jokia naujiena. Jau daugiau nei dešimtmetį šie traktoriai egzistuoja rinkoje.
Traktorių gamintojas „Valtra“ (Suomija) sukūrė prototipą dar 2014-aisiais. Projektas šiuo metu yra įšaldytas kaip neperspektyvus dėl kelių priežasčių – didelė sprogumo rizika dirbant su suspaustomis dujomis, rinka nerodo susidomėjimo ir tikėjimo šia technologija.
„New Holland“ prieš kelis metus pristatė serijinį biometanu varomą traktorių, vienas jau dirba ir Lietuvos laukuose. „New Holland“ investuoja dideles sumas į biometano traktorių gamybą ir technologijas. Jie tiki šia kryptimi mažuosiuose ir vidutiniuose traktoriuose. Tačiau tai yra serijinis gamintojas, o norint tokiu tapti reikalingos šimtamilijoninės ar milijardinės investicijos.
Kiti gamintojai žvelgdami į ateitį vysto kitas technologijas – „John Deere“ koncentruojasi į elektrinių traktorių koncepciją, „Massey Ferguson“ ir „AGCO“ grupė inestuoja į vandeniliu varomų traktorių kūrimą.
Be to, „Auga M1“ traktorius nėra „Auga“ kūrinys, o elementariai perdarytas CLAAS Xerion traktorius įmontuojant į jį dujų įrangą. Vertint tokio projekto ekonominę logiką galima tik su šypsena, nes „Auga M1“ traktorius bus brangiausias traktorius rinkoje.
Visame pasaulyje visi didieji gamintojai su milžiniškais konstruktorių ir mokslininkų resursais modeliuoja ateities kuro perspektyvas. Todėl „Auga M1“ technologiškai ir idėjiškai yra labai atsilikęs, bent jau iš viešai pateikiamos informacijos. Projektas mūsų manymu yra skirtas pridengti katastrofiškus pastarųjų metų AUGA grupės rezultatus, o ILTE paskolos lėšos bus skirtos dengti „Auga“ finansines skolas. Todėl asociacija ir jos nariai bei kiti rinkos dalyviai norėtų dalyvauti tokiuose priimamuose sprendimuose, kai skiriamos net 60 mln. Eur lėšos tokiems žemės ūkio technikos projektams. Manome, kad sprendimų priėmėjai nėra tiek susipažinę su rinka, kad neatlikę rinkos tyrimo ar bent vertinimo priimtų sprendimus dėl 60 mln. Eur skyrimo neperspektyviam projektui.
„Auga group“ finansinė padėtis yra labai bloga, o paanalizavus viešai prieinamus finansinius rodiklius – akivaizdu, kad įmonei gresia techninis bankrotas. Sunkiai suprantama ILTE pozicija šios paskolos klausimu, nes bankrutuojanti įmonė negali būti pajėgi įgyvendinti tokio mąsto projektą. Augos akcijos vertė nukritusi žemiausiai nuo „Agrowill“ įsteigimo laikų ir toliau krenta“.
„Auga“ – vertinimai prasilenkia su realybe
„Pati asociacija pripažįsta, kad nėra susipažinusi su mūsų produktu ir jį vertina iš „viešai pateikiamos informacijos“. Toks vertinimas prasilenkia su realybe, iškraipomi faktai, atsiranda neatitikimų, kuomet vienu teiginiu dėl biometanu varomų traktorių tikinama, kad „rinka nerodo susidomėjimo ir tikėjimo šia technologija“, kitu – vardinamos pasaulinės investicijos, gamintojai ir panašių technologijų plėtra“, – atkerta K. Juščius.
„Auga“ vadovas sako, kad inovacijos, tvarumas ir siekis ateities kartoms palikti geresnį pasaulį visuomet buvo „Auga group“ varomoji jėga. „Auga“ technologijos gimė siekiant sumažinti emisijų kiekį, o „Auga M1“ traktorius per vieną sezono mėnesį sutaupo tiek emisijų, kiek vienas dyzelinis automobilis jų sugeneruoja per visą gyvenimo ciklą.
Hibridinis, galingas, elektra ir biometanu varomas 300-500 AG „Auga M1“ traktorius gali dirbti iki 12 valandų arba net 2-3 kartus ilgiau nei panaši technika. Pagrindinė jo vertė – rėminė konstrukcija, leidžianti sutalpinti reikiamą energijos kiekį biometano ir baterijų pavidalais.
Pažymėtina tai, kad ši AUGA group technologija yra patentuota pačiose svarbiausiose žemės technikos rinkų: JAV, Eurazijoje, Kinijoje, Australijoje. Būtent pasauliniai patentai ir jų platus mastas, o ne savų interesų turinčių asociacijų šališki vertinimai, leidžia patvirtinti mūsų technologinio sprendinio unikalumą ir tarptautines perspektyvas.
Trūksta pinigų skoloms dengti
V. Plunksnis sako, kad „Auga group“ finansinės skolos 2024 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 79,4 mln. eurų, kai patikslinta pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) prognozė 2024 metams sudaro 11,5 mln. eurų (anksčiau buvo – 23,3 mln. eurų).
Taip pat reiktų paminėti, jog iš šios EBITDA virš 8 mln. eurų yra realios piniginės sąnaudos už nuomą, kurios dėl apskaitos standartų (IFRS 16) reikalavimų įtraukiamos į EBITDA. Todėl realūs bendrovės generuojami pinigų srautai nėra pakankami skoloms aptarnauti ir „Auga group“ yra priklausoma nuo to, ar pavyks refinansuoti esamas skolas, kurių terminai baigiasi. Reikia pritraukti naujo skolinto ar nuosavo kapitalo bei įtikinti kreditorius, kad 2025 metais rezultatai bus geresni.
„Auga group“ yra pažeidusi įsipareigojimus obligacijų turėtojams išlaikyti 30 proc. nuosavo kapitalo koeficientą (2024 metų birželio pabaigoje jis siekė 24 proc.) ir atsižvelgiant į dabartines prognozes, aš nematyčiau, kad be išorinio kapitalo pritraukimo rodiklis bus atstatytas. Tiesa, gal tai ir ne taip svarbu, nes visais atvejais obligacijos išperkamos 2024 metų gruodį.
Tačiau be tradicinio žemės ūkio ir grybų auginimo verslo „Auga group“ plėtoja technologijų startuolį „Auga tech“, kuriam tikisi pritraukti 75 mln. eurų, iš jų 60 mln. eurų – kaip paskolą iš ILTE.
Pagrindinis „Auga group“ akcininkas Kęstutis Juščius – verslininkas vizionierius, kurį vadinčiau Lietuvos Elonu Musku, kuris irgi ne kartą buvo atsidūręs sunkiose situacijose. Todėl bus įdomu stebėti, ar „Auga group“ pavyks „išvažiuoti“ su biometanu ir elektra varomo traktoriaus idėja, ar įprasto verslo realybė įmonę „nuleis ant žemės“.
