Panašią situaciją iliustruoja ir Nacionalinės teismų administracijos statistika – per 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos pirmosios instancijos teismai sulaukė vos 56 ieškinių dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
Paprastai didesnę dalį šių Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų sudaro kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl autorinio atlyginimo priteisimo, o konkurentų ar darbuotojų pažeistos intelektinės nuosavybės teisės teisminiu keliu ginamos palyginti labai retai (2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos pirmosios instancijos teismai sulaukė 638 bylų dėl materialiosios nuosavybės gynimo).
Taigi kas lemia tokią situaciją ir kokiais būdais verslas gali apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises?
Kvalifikuotai parenkite sutartis
Vienas iš veiksnių, padedančių verslininkams ginti pažeistas autorių teises teisme, yra iš anksto sutartyse tarp šalių numatyta intelektinės kūrybos rezultatų apsauga.
Deja, šiandien retoje darbo sutartyje galima rasti nuostatas, įtvirtinančias teisių į darbuotojo sukurtus intelektinės nuosavybės objektus perėjimo darbdaviui sąlygas.
Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, darbdaviui pereina tik 5 metams, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (išimtis kompiuterių programoms).
Be to, darbdavys apskritai neįgyja autorių teisių į kūrinius, kuriuos darbuotojas sukūrė dirbdamas jam, tačiau formaliai atlikdamas kitą nei darbo sutartyje numatyta tiesioginė darbo funkcija.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, kurio funkcija yra teikti darbdavio parduodamos produkcijos garantinio aptarnavimo paslaugas, sukuria tam tikro įrenginio projektą, remiantis įstatymo nuostatomis, darbdavys turtinių autorių teisių į šį kūrinį neįgyja.
Tačiau su darbuotoju sudaromoje sutartyje galima susitarti priešingai – nustatyti, jog visos turtinės teisės į darbdavio nurodymu darbuotojo sukurtus objektus darbdaviui pereina neterminuotai ir nepriklausomai nuo to, ar šis autorių teisių objektas buvo sukurtas atliekant darbo sutartyje nurodytą darbo funkciją.
Sudarant autorines sutartis su dizaineriais, mokslininkais ir kitais kūrėjais taip pat svarbu aiškiai apibrėžti, kokios konkrečios autorių teisės yra perduodamos. Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti.
Be to, jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos turtinės autorių teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Todėl siekiant išvengti neaiškumų, visus susitarimus būtina detaliai užfiksuoti raštu.
Įregistruokite prekės ženklą ar dizainą
Verslo subjektams patariama naudojamą prekės ženklą, dizainą įregistruoti Valstybiniame patentų biure ar Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje. Prekės ženklo ar dizaino registracija suteikia jo savininkui išimtines teises naudoti atitinkamą žymenį ar gaminio vaizdą, taip pat reikalauti, kad jo nenaudotų kiti asmenys.
Reikėtų nepamiršti ir laiku pratęsti registracijos galiojimo terminą, kad prekės ženklo ar dizaino apsauga nenutrūktų.
Tiesa, kai kuriais atvejais minėtos institucijos gali atsisakyti registruoti prekės ženklą, jei jis neturi skiriamojo požymio, o dizainą – jei jis neatitinka naujumo ar individualių savybių reikalavimų. Tačiau ir tokiais atvejais komercinį žymenį, pavyzdžiui, neregistruotą prekės ženklą naudojančio verslo teisės yra saugomos.
Savo teises galima apginti remiantis Konkurencijos įstatymu, pagal kurį draudžiami bet kurie veiksmai, prieštaraujantys sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito subjekto galimybėms konkuruoti.
Tad jei konkurentas naudoja žymenį, kuris yra tapatus ar panašus į jūsų įmonės pavadinimą, neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, įstatymas suteikia jums teisę reikalauti tokiais konkurento veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Stebėkite rinką ir reaguokite
Siekiant efektyvios intelektinės nuosavybės objektų apsaugos, verslui itin svarbu nuolatos sekti rinkoje vykstančius pokyčius, stebėti pasirodančius naujus prekės ženklus ar dizainus ir laiku identifikuoti galimus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.
Kuo anksčiau sureaguosite į pažeidimus, tuo labiau galėsite sumažinti šių veiksmų padarinius – mažėjančias pajamas, besitraukiančią rinkos dalį, neigiamą poveikį savo reputacijai, įvaizdžiui ir kt.
Pastebėję pažeidimą, pirmiausia pateikite teises pažeidžiančiam konkurentui pretenziją – informuokite jį apie pažeidimą ir paprašykite nutraukti neteisėtus veiksmus.
Tikėtina, kad, gavęs išsamią ir profesionaliai parengtą pretenziją, konkurentas savanoriškai pašalins pažeidimą, ir taip išvengsite teisminio ginčo nagrinėjimo, didelių laiko ir piniginių lėšų sąnaudų. Kai pažeidimas yra netyčinis, prekės ženklas, komercinis žymuo ar dizainas į rinką įvestas neseniai, jo žinomumo didinimui dar nėra skirta didelių investicijų, tokie ginčai paprastai išsprendžiami taikiai.
Rinkite įrodymus
Dažnai ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu verslo subjektus sustabdo sunkumai surenkant ir pateikiant teismui įrodymus. Įrodyti savo teisių pažeidimą ir patirtų nuostolių dydį iš tiesų gali būti sudėtinga.
Siekiant palengvinti įrodinėjimo procesą, pirmiausia reikėtų fiksuoti ir kaupti visą prieinamą informaciją apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, ypač daromus elektroninėje erdvėje.
Pavyzdžiui, išsaugokite internetinių puslapių, kuriuose naudojamas tapatus ar klaidinamai panašus komercinis žymuo, dizainas kopijas, kreipkitės į antstolį su prašymu konstatuoti pažeidimą patvirtinančias faktines aplinkybes ir pan. Jei tam tikri duomenys yra neprieinami, galite pasinaudoti įstatymuose, reglamentuojančiuose intelektinės nuosavybės objektų apsaugą, numatyta ginčo šalies teise prašyti teismo reikalauti jos argumentus patvirtinančių įrodymų iš priešingos šalies, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga.
Įstatymai taip pat numato galimybę be kitų įrodymų reikalauti ir banko, finansinių ar komercinių dokumentų. Jei tokių įrodymų per teismo nustatytą terminą nepateikiama be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Kitaip tariant, teismas priešingos šalies atsisakymą pateikti jai nenaudingus įrodymus gali vertinti šios šalies nenaudai.
Įrodymų pateikimą palengvina ir Civilinio proceso kodekso nuostata, numatanti, jog asmenys, besibaiminantys, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau taps neįmanoma arba sunku, gali prašyti teismo juos užtikrinti – tiek prieš ieškinio padavimą, tiek jį padavus.
Išnaudokite visas nuostolių įrodinėjimo galimybes
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atveju nuostoliai paprastai vertinami negautomis pajamomis, o pagrįsti jų dydį yra pakankamai sunku. Tačiau patirtus nuostolius galima nustatyti apskaičiuojant kaltos šalies dėl pažeidimo gautą naudą.
Pavyzdžiui, vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra priteisęs ieškovui konkurento dėl klaidinančio prekės ženklo naudojimo gautą naudą, kuri buvo apskaičiuota remiantis prekių, pažymėtų klaidinančiu prekės ženklu, pardavimo kaina ir apimtimis, užfiksuotomis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas priteisė ieškovui iš neteisėtai prekių ženklus naudojusio atsakovo pusę teisės pažeidimo laikotarpiu atsakovo gauto pelno, nurodyto atitinkamo laikotarpio ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose.
Taip pat galima pasitelkti alternatyvius žalos kompensavimo būdus. Pavyzdžiui, autorių teisių, gretutinių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių pažeidimo atveju teisių turėtojui gali būti priteista kompensacija, kurios dydis nustatomas nevertinant faktiškai patirtų nuostolių. Intelektinės nuosavybės teisių turėtojas taip pat gali reikalauti priteisti iš teisių pažeidėjo atlyginimą, kurį pažeidėjas būtų turėjęs mokėti, jei intelektinės nuosavybės teisėmis būtų naudojęsis teisėtai.
Taigi kilus ginčui, kiekvienu atveju profesionaliai įvertinkite ir išnaudokite visas pažeistų teisių gynimo galimybes, nuostolių įrodinėjimo priemones bei alternatyvius jų kompensavimo būdus.