Štai naujausiomis „Eurostat“ prognozėmis, pensijos po 2020-ųjų mūsų šalyje gali siekti mažiau nei ketvirtadalį vidutinio darbo užmokesčio. Jei šios prognozės išsipildys, šalies gyventojų pensijos bus maždaug trečdaliu mažesnės nei yra dabar.
Praėjusiais metais „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad 53 proc. Lietuvos gyventojų planuoja dirbti išėję į pensiją. Labiausiai dėl nepakankamų finansų pensijoje baiminasi 55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai.
O štai Vakarų valstybių gyventojai apie darbą pensijoje nelinkę galvoti – dirbti baigę karjerą norėtų vos 20 proc. prancūzų, 27 proc. italų, 35 proc. britų. Dėl savo ateities finansų labiau nerimauja tik kaimynai lenkai – 58 proc. jų mano, kad pensijoje turėsimų pajamų jiems neužteks.
Kokybiško gyvenimo garantu sulaukus pensijos Lietuvos gyventojai vis dar laiko darbą. Tik ar dirbti bus kur?
Pastaroji šviesos greičiu skinasi kelią ne tik į žmonių namus tobulindama buitį, bet po truputį užima vis daugiau vietos profesiniame gyvenime. Sparčiai visose gyvenimo srityse populiarėjantys robotai neatims iš žmonių tų darbų, kur reikia empatijos, žmogiškai kritiško vertinimo, tačiau atlikti mechaninį darbą jie geba jau dabar, ir efektyvumu ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia žmogiškąjį indėlį.
Senstant visuomenei, technologijoms šuoliuojant į priekį, o darbdaviams naikinant perteklines darbo vietas, perspektyvos dirbti solidžiame amžiuje arba iš valstybės gauti tokią pensiją, kuri patenkintų visus poreikius, tampa vis labiau utopinės. Tad susirūpinti savo ateitimi, kad ir kaip keista tai atrodytų dvidešimtmečiui jaunuoliui, tenka jau dabar.
Darbingo amžiaus žmonės, norintys turėti pakankamai lėšų oriam gyvenimui pensijoje, privalo tuo rūpintis jau nuo pirmųjų savo darbo metų. Taip ir atsidėti reikės mažiau, ir sukaupta finansinė pagalvė pensijai bus kur kas didesnė.
43 proc. naujausios „Aviva Lietuva“ taupymo apklausos dalyvių teigė besistengiantys taupyti jau dabar, kad galėtų oriai gyventi sulaukę garbaus amžiaus. Praėjusiais metais atsakingai planuojančiųjų savo ateities finansus buvo 41 proc., šioje srityje kasmet stebime augimą. Gebėjimas gyventi ne nuo algos iki algos, bet planuoti išlaidas ir sutaupyti, yra brandžios ir atsakingos asmenybės požymis, džiugu, kad tokių asmenybių kasmet sutinkame vis daugiau.
Dalį savo mokamų mokesčių nukreipdami į pensijų fondus savo pensijai kaupia jau daugiau nei 1,2 mln. Lietuvos žmonių. Šiandien II pakopos pensijų fonde su savarankiška priemoka pradėjęs kaupti trisdešimtmetis, uždirbantis 900 eurų, sudėjus I ir II pakopos pensiją galėtų gauti apie 470 eurų siekiančią išmoką.
Tai yra beveik 40 proc. daugiau nei mėnesinė „Sodros“ senatvės pensija.
O papildomai taupymui skirdamas dar bent 10 proc. pajamų, per mėnesį jis galėtų užsitikrinti jau 770 eurų pensiją, daugiau nei dvigubai didesnę už „Sodros“ pensiją, apie 85 proc. buvusių pajamų.
Pradėjus taupyti anksčiau, oriai pensijai atsidėti reikės kur kas mažiau.
Tiems, kurie galimybės kaupti senatvei neturėjo nuo pirmųjų savo karjeros dienų, efektyviai taupyti padeda ir kitos, modernios finansinės priemonės. Pavyzdžiui, rinkdamiesi investicinį gyvybės draudimą jie suderina du svarbius finansinius prioritetus: užsitikrina finansinį saugumą nutikus nelaimei ar susirgus ir papildomai atsideda pinigų oriai pensijai.
Darbo pensijoje planus pakeiskime planu reguliariai atsidėti ir disciplinuotai taupyti. Nuoseklus pinigų kaupimas ne tik padės sutaupyti daugiau, bet ir nebus toks finansiškai skaudus bandymas didesnę sumą sukaupti per trumpesnį laikotarpį.
Taupymas – nėra trumpalaikis žaidimas, tai ilgametis procesas, garantuojantis orią ir ramią ateitį. Svarbu mokėti laiku teisingai pasirinkti ir nežaisti va banque su gyvenimu planuojant išlaikyti savo darbo vietą senatvėje.