Jie mieliau dirba sau ir kada nori, o įprastos darbo kultūros „nuo 9 iki 18 val.“ kratosi ir renkasi trumpų projektų ekonomiką (angl. gig-economy). Ką tai reiškia verslui, kai jis žino, jog naujas darbuotojas pas jį užsibus tik kelerius metus?
Pasaulio bankas skaičiuoja, kad pernai apie trečdalis viso pasaulio gyventojų dirbo sau. PwC apklausa atskleidė, jog 46 proc. žmogiškųjų išteklių profesionalų mano, kad iki 2022 metų bent 20 proc. jų komandos sudarys laikini ar pagal sutartis dirbantys darbuotojai.
Su tuo sutinka ir patys darbuotojai: du iš penkių mano, kad tradiciniai darbdavio ir darbuotojo santykiai ateityje keisis, o žmonės turės savo asmeninius prekės ženklus bei savo įgūdžius parduos tiems, kuriems jų reikia. O beveik 40 proc. minėtos tūkstantmečio kartos atstovų nesitiki vienoje darbovietėje išdirbti daugiau nei devynis metus.
Ir tai neturėtų stebinti. „Delloite“ tyrimas parodė, kad šiai kartai didžiausia siekiamybė – sau dirbantis verslininkas, o darbas turi turėti kokį nors kilnų tikslą.
Besivystančiose šalyse net 54 proc. jų planuoja ar jau pradėjo savo verslą, o 27 proc. – dirba patys sau. Naivu tikėtis, kad kiekvienas įkurs savo bendrovę ir pradės dirbti sau, tačiau reikia susitaikyti, kad pokyčiai darbo vietoje – būtini.
Tad kas tokiems darbuotojams svarbu?
Pirmiausia – technologijos. Telekomunikacijų bendrovė „Telefonica“ pernai apklausė šios amžiaus grupės profesionalus ir 83 proc. nurodė, jog technologijos supaprastino darbo paieškas, o 93 proc. („Microsoft“ ir „Survey Monkey“ apklausa) – darbdavio naudojami techniniai sprendimai ir įranga yra vienas iš pagrindinių argumentų renkantis darbo vietą.
Nenuostabu, nes 41 proc. (PwC tyrimas) šios kartos atstovų darbe mieliau bendrauja per elektronines priemones nei akis į akį ar telefonu. Be to, neradę tinkamo sprendimo, apie pusė darbe naudoja savus įrenginius ar techninius sprendimus, o 78 proc. įsitikinę, kad prieiga prie reikalingų technologinių sprendimų leidžia jiems darbą atlikti efektyviau.
Taip pat tūkstantmečio vaikai mėgsta lankstumą: 64 proc. jų kartais norėtų dirbti iš namų, o 66 proc. – įprastas darbo valandas perstumdyti į jiems patogesnes. Tiesa, lankstus darbas ir patogesnės darbo valandos lūkesčių nemažina – EY apklausa parodė, kad 75 proc. tūkstantmečių vaikų nori tuo pačiu metu būti lankstūs ir siekti karjeros aukštumų.
Šie tyrimai – stiprus signalas verslui, kad reikia keistis kartu su darbuotojais ir užtikrinti norimus modernius technologinius sprendimus bei lankstų darbą. Nors jaunosios kartos ilgai išlaikyti vienoje darbo vietoje ir nepavyks, tačiau naudos verslas gaus.
Štai „Vodafone“ smulkaus ir vidutinio verslo apklausa Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad keturi iš penkių personalo specialistų sutiko, jog bendrovės, kuriose gausu tūkstantmečio kartos atstovų, yra kur kas produktyvesnės. Be to, 60 proc. nurodė, jog jaunesnieji kolegos suteikė naujų žinių, o apie pusė sutiko, kad šios kartos atstovų įdarbinimas padeda bendrovėms neatsilikti nuo technologinio progreso.
Tik vienas „bet“ – ta pati apklausa nurodė, kad vidutiniškai vienas jaunasis profesionalas darbo vietoje išbūna trumpiau nei trejus metus. Tokia nauja realybė, prie kurios neišvengiamai turi taikytis šių dienų verslas.