Šis ESTT sprendimas užpildė teismų praktikos vakuumą, nes iki šiol ESTT nebuvo išgryninęs asmenų, kurie pateikia nuorodas į interneto svetaines su nelegaliu turiniu, atsakomybės nustatymo kriterijų.
Iki šio sprendimo ESTT buvo suformavęs kitą taisyklę – kad pažeidimo nėra, kai interneto svetainėje pateikiami saitai į kūrinius, kurie teisių turėtojo sutikimu yra laisvai prienami kitoje interneto svetainėje.
Svarbu, ar nuorodos daromos siekiant komercinių tikslų
ESTT pabrėžė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar nuorodomis siekiama komercinių tikslų. Jei tikslai yra komerciniai, daroma prielaida, kad nuorodą pateikęs asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad kūriniai kitoje interneto svetainėje yra paskelbti neturint reikiamo sutikimo.
Tokiu atveju nuorodą pateikęs asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, privalės įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kūrinys yra saugomas ir kad jis paskelbtas neturint teisių turėtojo sutikimo.
Nežinojimą būtų galima įrodyti, pavyzdžiui, pateikiant įrodymus, kad neteisėtai kūrinį internete paskelbęs asmuo patvirtino, jog jis turi teisę kūrinį skelbti viešai.
Jei nuorodomis komercinių tikslų nesiekiama, tokiu atveju, atvirkščiai, jau pažeidimą siekiantis įrodyti asmuo turės pateikti įrodymus, kad nuorodą įdėjęs asmuo žinojo arba negalėjo nežinoti apie neteisėtumo faktą. Tokie įrodymai galėtų būti teisių turėtojo įspėjimas nuorodą pateikusiam asmeniui apie teisių pažeidimą.
Ką šis ESTT sprendimas reiškia praktiškai?
Kiekvienas verslininkas, prieš įsidėdamas savo interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje nuorodą į kūrinį, turės įsitikinti, kad tas kūrinys paskelbtas turint teisių turėtojo sutikimą.
Pavyzdžiui, kelionių agentūra, norėdama savo „Facebook“ paskyroje pasidalyti nuoroda į filmuką, kuris įdėtas kitoje interneto svetainėje ir skatina aplankyti kurią nors salą, turėtų įsitikinti, kad šis filmukas buvo paskelbtas turint teisių turėtojo sutikimą.
Kas gresia už nuorodas į neteisėtą turinį?
Jei būtų pripažinta, kad nuorodos pateiktos į laisvai kitoje svetainėje prieinamą kūrinį neturint reikiamo sutikimo, teisių turėtojas galėtų pareikalauti žalos atlyginimo.
Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už autorių teisių pažeidimą numato baudą nuo 289 iki 579 EUR.