Iš tiesų tiek taikomais teisės aktais nustatyta, tiek Lietuvos teismai ne kartą yra pasisakę apie bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu.

Nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui paprastai suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu.

Vadovo reikšmė bei svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Tačiau, viešųjų įstaigų atžvilgiu, kasacinis teismas yra pasisakęs kitaip. Manytina, jog viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, taip pat viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas – pelno nesiekimas – išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų.

Dėl to viešosios įstaigos vadovo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių (pavedimo) teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas – jų nutrūkimu. Kita vertus, šis motyvas nepaneigia viešosios įstaigos vadovui keliamų aukštų lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. reikalavimų.

Viešųjų įstaigų įstatyme nenustatyti darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindai, o tik įvardytas viešosios įstaigos organas, turintis kompetenciją spręsti dėl darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo, bei įgaliotas asmuo, kuriam suteikiama teisė įforminti darbo sutarties nutraukimą.

Specialieji teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų įstaigų ir jų vadovų teisinį statusą bei tarpusavio santykius, nenustato specialių darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindų, tad viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai.

Teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Darbo kodeksu, neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis.

Tad manytina, kad viešosios įstaigos vadovo atleidimui iš darbo negali būti pagal įstatymo ar teisės analogiją taikomi kituose įstatymuose nustatyti specialūs darbo sutarties nutraukimo pagrindai (pavyzdžiui, nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme).

Taigi viešosios įstaigos ir jos vadovo statuso teisinis reglamentavimas teikia pagrindą konstatuoti, kad ginčui dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų ta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota bylose dėl akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų atleidimo, nėra absoliučiai privaloma ir nekvestionuojama.

Pasikeitus teisinei bazei, 2016 m. viduryje ši nuomonė tapo nebeaktuali.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)