Žvilgsnis atgal – kas džiugina, o kas nelabai
Lengvai pradžiai patariame pirmiausia pradėti nuo teigiamų dalykų. Prisiminkime tuos pastarųjų metų su profesine sritimi susijusius atvejus, kurie džiugino, ir užduotis ar projektus, kurie mums pavyko. Apgalvokime, kiek prie to prisidėjo mūsų asmeninės ir profesinės savybės bei kaip šias savo stipriąsias puses galėtume dar geriau išnaudoti ateityje.
Konsultuodama kolegas karjeros klausimais pastebiu, kad tokia užduotis stiprina žmonių pasitikėjimą savimi, padeda pamatyti savo stipriąsias kompetencijas ir jų pritaikymo galimybes.
Taip pat verta prisiminti ir tuos dalykus, kurie galėjo susiklostyti palankiau, nei nutiko realybėje − kiek tai lėmė mūsų veiksmai, o kiek nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės. Profesinių nesėkmių suvokimas ir įsisąmoninimas, kaip tai įvyko, gali padėti atpažinti savo elgesio būdus ir situacijas, kuriose atsiduriame. Matydami tai turime pasirinkimą tobulėti ir keisti įprastus elgesio būdus.
Kur norime judėti
„Jei nežinai, kur eini, greičiausiai atsidursi ten, kur nenorėjai pakliūti“. Šis posakis ypač tinka kalbant apie karjerą ir profesinius siekius. Aišku, galima tiesiog tinkamai atlikti savo darbines funkcijas ir tikėtis, kada nors būti pastebėtiems ar sulaukti gero profesinio pasiūlymo.
Vis dėlto norimas pokytis įvyks kur kas greičiau, jei patys aktyviai jo sieksime. Todėl pravartu geriau suprasti ne tik savo stiprybes ir silpnybes, bet ir lūkesčius bei sau keliamus tikslus.
Galvojant apie karjeros tikslus, juos gali būti naudinga suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausia apgalvokime artimiausio pusmečio ar metų tikslus – kokius savo įgūdžius norime patobulinti, kokių naujų atsakomybių imtis ar kokių asmeninių rezultatų pasiekti.
Ilgesnio laikotarpio tikslai gali būti abstraktesni, ir galvojant apie juos reikėtų orientuotis į 3-5 metų perspektyvą. Pabandykime įsivaizduoti, ar dabartinė mūsų darbo vieta ir pozicija teiktų tokį patį pasitenkinimą ir prabėgus keleriems metams.
Jei atsakymas neigiamas, pagalvokime, ar dabartinėje organizacijoje yra pozicijų ir galimybių, kurios mus tenkintų. Jei ir šiuo atveju sakome „ne“, tada pagalvokime apie svajonių darbo vietą ir sąlygas, kurios leistų į ją pretenduoti.
Apgalvoję ir išsigryninę savo karjeros tikslus, galėsime tinkama linkme nukreipti savo pastangas ar priimti ryžtingesnius sprendimus.
Imtis veiksmų čia ir dabar
Vis dėlto didžiausias akcentas karjeros planavime turėtų būti ne paties plano susidėliojimas, o sąmoningas galvojimas apie tai ir nuolatinis mokymasis. Dažnai pastebiu, kad žmonės sugalvoję 5 metų karjeros tikslą, taip į jį susikoncentruoja, kad nebesinaudoja ta galimybe, kuri jiems atsiranda čia ir dabar. Taigi planuokime, tačiau nuolat sąmoningai apmąstykime savo karjeros pasirinkimus.
Kiekvienas galime būti aktyvus savo karjeros architektas. Imkimės aktyvių veiksmų ir tobulinkime savo įgūdžius arba keiskime esančią situaciją mums palankesne linkme. Štai keli konkretūs pažadai, kuriuos galėtume duoti dėl savo karjeros artimiausiu metu.
Siekti naujų žinių. Kad ir kokie geri savo srities specialistai būtume, šiais laikais profesinė aplinka ir situacija versle keičiasi labai greitai, todėl naudinga nuolatos atnaujinti profesinių žinių bagažą, būti atviriems naujai informacijai ar darbo metodams.
Kitaip tariant – visada yra, ko dar galime išmokti. Jei manome, kad jau viską mokame, tai puiki proga įsitikinti, kad ši mūsų nuostata neatitinka realybės. Pavyzdžiui, dirbama „Swedbank“ aiškiai matau, kad dalį kompetencijų galima apibrėžti kaip tokias, kurių išmokęs ir įgavęs nesigailėsi. Todėl net jei atrodo, kad nežinai ko mokytis, gali mokytis to, ko kada nors gali prireikti.
Išbandyti naujų dalykų. Niekas nemėgsta jaustis kaip naujokas, o neužtikrintumas ir pojūtis, kad negali kontroliuoti situacijos, dažnai sukelia papildomo streso. Tačiau tam, kad galėtume paaugti, turime ryžtis išbandyti savo jėgas darydami tai, ko iki šiol neturėjome galimybės arba iš viso neišdrįsdavome. Beje, šis patarimas galioja ne tik profesinėje srityje.
Darbe visada yra ir saugių būdų išbandyti naujoves – tai esamų organizacijoje profesijų tyrinėjimas, pokalbiai su tose srityse dirbančiais žmonėmis, mentorystės praktikos. Pastarosios, mano manymu, yra puikus būdas gauti palaikymą, ieškant savo karjeros kelio.
Nemažai kolegų, pasinaudoję mentorystės praktikomis „Swedbank“ organizacijoje, pakeitė savo karjerą. Dalis jų buvo patyrę nesėkmę atrankose, abejojo kur norėtų dirbti, todėl kalbėjimasis su mentoriumi padėjo sutvirtėti ir pasiruošti kitai atrankai.
Kalbėti apie savo norus garsiai. Visada sakau, kad naudinga apie karjeros klausimus kalbėti su savo vadovu – tai ne visada lengva praktika, nes vadovui jo darbuotojo karjeros kelionė yra ir džiaugsmas, ir praradimas.
Tačiau kai įvardiname, kad norime pokyčio, vadovas gali padėti ten atsirasti – rekomenduodamas, patardamas, su kuo verta užmegzti ryšius, padėdamas suprasti, kokios kompetencijos reikalingos toje konkrečioje srityje.
Pasilyginti su savimi, o ne su kitais. Dažnai mėgstame save įvairiose srityse pasilyginti su kitais. Be to, gyvenant socialinių tinklų eroje ir daugiau laiko praleidžiant prie ekranų, pagunda tą daryti tampa dar didesnė.
Tačiau tiesa yra ta, kad toks lyginimasis dažniausiai skatina tik didesnį nepasitenkinimą savimi ar nusivylimą dėl „teisybės“ trūkumo. Iš tiesų kur kas svarbiau save palyginti su tokiu aš, kokiu buvau vakar. Tik taip galėsime įvertinti pasiektą progresą ar jo stoką, ir pažiūrėti, ką galiu padaryti šiandien, kad rytoj būčiau geresnė savo versija.