Lietuvos bankas skelbia, kad vien per 2020 m. trečiąjį ketvirtį dėl aktyvaus skolinimo Lietuvoje veikiančių kredito unijų pelnas išaugo tris kartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Valstybei reaguojant į susiklosčiusią padėtį, nuo 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis vartotojo teisę kreiptis į vartojimą kredito davėją dėl vartojimo kredito įmokų atidėjimo.
Tačiau finansų rinkos dalyviai praktikoje įgyvendindami Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir stabdydami vartojimo kredito įmokų mokėjimus bei keisdami galiojančias vartojimo sutartis nuolat susiduria su įstatymo nuostatų interpretavimo iššūkiais.
Lietuvos Bankas 2020 m. gruodžio 14 d Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu patvirtino naują Vartojimo kredito teikimo gairių redakciją, kurioje, be kitų atnaujinimų, išaiškino, kaip vartotojai turi elgtis, siekdami atidėti vartojimo kredito įmokų mokėjimą ir kokio elgesio tikimasi iš vartojimo kredito davėjų, gavusių tokius vartotojų prašymus.
Ką turi žinoti vartojimo kredito gavėjas, norintis atidėti vartojimo kredito įmokas?
- Prašymo teikimo metu vartotojas turi tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus vartojimo kredito davėjui ir neturėti pradelstų įsipareigojimų pagal kredito sutartį;
- pagal vartotojo sudarytas vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir vartotojo šeimos grynųjų pajamų santykis turi būti didesnis nei 40 proc.;
- vartotojas prašymo pateikimo metu turėtų atitikti bent vieną Vartojimo kredito įstatyme numatytą aplinkybę, sudarančia pagrindą atidėti vartojimo kredito įmokas. Šių aplinkybių yra penkios: 1) nutrūksta vartojimo kredito gavėjo santuoka; 2) miršta vartojimo kredito gavėjo sutuoktinis; 3) vartojimo kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų; 4) vartojimo kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu; 5) vartojimo kredito gavėjas atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Vartojimo kredito davėjas turi teisę šias aplinkybes patikrinti viešose duomenų bazėse bei reikalauti papildomos informacijos iš vartojimo kredito gavėjo;
- vartotojo prašymas dėl galiojančios vartojimo kredito sutarties turi būti pateiktas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, pvz.: elektroniniu laišku arba per kredito davėjo vartotojams sukurtą savitarnos sistemą, jei tokioje sistemoje yra sudaryta galimybė teikti prašymus/klausimus kredito davėjui, o su minėta korespondencija susijusi informacija yra prieinama vartotojui, saugoma nepakitusi ir gali būti atkuriama jos nepakeičiant tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį;
- maksimalus mokėjimų atidėjimo terminas, kuris gali būti nurodytas vienašališkai teikiamame kredito gavėjo prašyme, yra 3 mėnesiai, tačiau vartojimo kredito sutarties šalys gali susitarti dėl ilgesnio atidėjimo termino, be to prašymų, kuriuos gali teikti vartotojas, skaičius neribojamas. Vadinasi nepagerėjus vartotojo finansinei situacijai per atidėjimo laikotarpį, kredito gavėjas vėl turės teisę kreiptis dėl vartojimo kredito įmokų atidėjimo, net ir nurodydamas tas pačias priežastis, jei jos tebėra nepakitusios.
Kokios pareigos kyla vartojimo kredito davėjui, gavus vartotojo prašymą atidėti vartojimo kredito įmokų mokėjimą?
- Pateiktas prašymas turi būti išnagrinėtas nedelsiant, bet visais atvejais ne ilgiau nei 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos;
- kredito davėjas privalo patikrinti kredito gavėjo pateiktą informaciją, viešus registrus ir sugebėti pagrįsti faktą, kad pagal vartotojo sudarytas vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir vartotojo šeimos grynųjų pajamų santykis yra didesnis nei 40 proc.;
- kredito davėjas turėtų lanksčiai ir atidžiai kiekvienu atveju įvertinti kredito gavėjo nurodytą atitikimą bent vienai iš Vartojimo kredito įstatyme numatytų aplinkybių, pvz.: vartotojui kreipiantis dėl įmokų atidėjimo daugiau, nei 30% sumažėjus vartotojo ar jo sutuoktinio pajamoms, lyginti pastarųjų 2 mėnesių pajamas arba 4 pastarųjų mėnesių pajamų vidurkis, kai kredito gavėjo ir jo sutuoktinio pajamos yra nepastovios ir nevertinti pajamų sumažėjimo priežasčių;
- kredito davėjas privalo vadovaudamasis kredito gavėjo pateiktu prašymu, kuris atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, atidėti visus mokėjimus (kredito dengimo įmokas, kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu ir/ar administravimu susijusius mokesčius), išskyrus palūkanas, jei tokios nustatytos. Svarbu: tuo atveju, kai vartojimo kredito sutartyje palūkanos nenumatytos, turėtų būti atidedamas periodinių kredito dengimo įmokų mokėjimas;šalių sutarimu perskaičiuojamos atidėtos įmokos ir sudaromas atnaujintas įmokų mokėjimo grafikas. Anot Lietuvos banko, šalys laisvos susitarti kokiu būdu bus keičiamas grafikas: ilginamas vartojimo kredito sutarties laikotarpis, ar sudaromas naujas mokėjimų grafikas didinant įmokas, ar pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atidedant įmokų mokėjimą, vartotojas turi būti aiškiai informuojamas apie pasekmes, t. y. kokiu būdu bus paskirstomas vartojimo kredito grąžinimas ir įmokų mokėjimas. Svarbu: kredito davėjas privalo užtikrinti, kad atidėjus kredito grąžinimą vartojimo kredito kaina neviršys vartojimo kredito sumos, o jei taip atsitiktų, vartojimo kredito davėjas privalo sumažinti vartojimo kredito kainą;
- Lietuvos banko nuomone, kredito sutarties pakeitimai, susiję su aptariamų Vartojimo kredito įstatymo nuostatų įgyvendinimu, neturėtų būti vertinami vartojimo kredito sutarties keitimu minėto įstatymo kontekste, todėl vartojimo kredito gavėjams neturėtų būti taikomi vartojimo kredito sutarties keitimo ar panašūs mokesčiai;
- įstatyme numatyta teisė atidėti kredito grąžinimą taikoma ir kredito gavėjams, turintiems vartojimo kredito produktus, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, pavyzdžiui: vartojimo kredito limitui, susietam su kredito kortele.
Apžvelgiant išvardintus kriterijus, akivaizdu, kad Vartojimo kredito įstatymo papildymais siekiama palengvinti vartojimo kredito gavėjų finansinę naštą, laikinai stabdant įsipareigojimų vykdymą, pagal vartojimo kredito sutartis ir taip sudarant galimybes paskirstyti turimus finansinius išteklius kitoms namų ūkio reikmėms. Suprantama, kad šios priemonės palengvins namų ūkių naštą šiuo sudėtingu laikotarpiu, tačiau ir neišvengiamai padidins vartojimo kredito šalių įtampą dėl nukeltos kredito dalies apmokėjimo ateityje.
Tarp vartojimo kredito sutarties šalių gali kilti ginčas, ar buvo tinkamai įformintas vartojimo kredito įmokų atidėjimas, ar abi šalys tinkamai ir iki galo vykdė visus joms įstatymo taikomus reikalavimus, ar nebuvo pažeistos vartotojo teisės ir kt. Todėl tinkamas abiejų šalių interesų įgyvendinimas ir teisingas bei su Lietuvos Banko pozicija suderintas Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymas padės finansų rinkos dalyviams jaustis saugiau ir ateityje išvengti ginčų dėl tinkamo įstatyme numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo bei užtikrins sklandų abiejų šalių bendradarbiavimą įgyvendinant sutartinius įsipareigojimus.