Agnesė Gailė. Geopolitinė situacija sukuria prielaidas statybų sektoriaus įmonėms tapti tvaresnėmis

Pastatai yra vieni didžiausių taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių planetoje, o statybos sektorius yra atsakingas už maždaug 40 proc. viso planetoje išmetamo CO₂ kiekio. Daugelis statybos sektoriaus įmonių supranta, kad poveikio klimatui mažinimas yra vienas iš kertinių verslo aspektų ir daug dėmesio skiria atsakingam išteklių planavimui ir su aplinkos išsaugojimu susijusių klausimų sprendimui. Pastaraisiais metais stebimas žymus medžiagų ir energijos išteklių brangimas dar labiau skatina domėtis tvarumo tendencijomis, ieškant vis naujų būdų, kaip užtikrinti ir pastatų kokybę, ir tvarumo idėjas.

Tvarumas – visuose statybos etapuose, nuo pastato planavimo iki statybos pabaigos

Svarbu suprasti, kad bet kokia žmogaus ir technikos veikla turi tam tikrą poveikį aplinkai. Statybose apie tvarumą reikia pradėti galvoti iš anksto, dar prieš įsmeigiant kastuvą į žemę. Pavyzdžiui, toliaregiška įmonė dar žemės pirkimo metu jau turi būti atlikusi tyrimą apie viešojo transporto ir kasdieniam gyvenimui reikalingos infrastruktūros prieinamumą konkrečioje vietoje, kad namus įsigijęs žmogus galėtų patogiai gyventi ir nenorėtų nieko keisti ateityje.

Kitas svarbus žingsnis yra projektavimas, kurio metu klojamas statinio energetinio efektyvumo pamatas ir planuojama gyvenamoji aplinka bei pats gyvenimas būste. Planuojant gyvenamąją erdvę, svarbu efektyviai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą. Kartais sumaniai suplanuotas 54 kv. m butas atrodo erdvesnis nei 80 kv. m būstas su nefunkcionaliomis erdvėmis. Be to, būsto plotas lemia ir priežiūros išlaidas. Pavyzdžiui, šildyti juk reikia visą būstą, o ne atskiras, tik dažniausiai naudojamas patalpas. Be to, projektuojant būtina numatyti ir tai, kaip atsiradęs statinys pakeis vietą, kurioje stovės, ir kokį poveikį turės aplinkai.

Statybos neturėtų daryti žalos saugomiems medžiams, augantiems gretimuose sklypuose arba statybvietės teritorijoje, pavyzdžiui, įrengiant požeminius inžinerinius tinklus. Todėl statybos darbai turėtų būti planuojami ir atliekami atidžiai prižiūrint atsakingiems specialistams, be to, darbai turi būti atliekami taip, kad kuo mažiau kliudytų aplinkinių pastatų gyventojams ir netrikdytų jų ramybės. Tvarumą užtikrinti padeda ir statybose naudojamos medžiagos – jos turi būti sertifikuotos ir patikimo gamintojo.

Didžiausias iššūkis – apskaičiuoti bendrą poveikį aplinkai

Išsamiausią vaizdą apie tai, kiek CO₂ išmetama statant pastatą, galima susidaryti tik atlikus visų procesų ir išteklių analizę, įskaitant ir išsamią gamybos procese naudojamų medžiagų poveikio klimatui analizę. Turint galvoje tai, kad Lietuvos rinkoje gana sunku sužinoti statybinių medžiagų CO₂ pėdsaką, nes gamintojai jo tiesiog neskaičiuoja, tai neabejotinai vienas didžiausių tvarumo iššūkių statybų srityje.

Dar viena kliūtis, trukdanti sužinoti tikrąjį taršos mastą, yra vadinamasis ekomanipuliavimas, kai rinkos dalyviai savo produktus be realaus pagrindo pristato kaip itin ekologiškus ir tvarius. Tačiau statybose yra būdų įrodyti tvarumą, pavyzdžiui, pateikiant atitinkamus sertifikatus. Be to, pastaraisiais metais įvyko ir teigiamų poslinkių tvarumo reglamentavimo srityje. Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su pastatų tvarumu, o teisės aktais nustatyta, kad nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi atitikti tik aukščiausią arba A energijos vartojimo efektyvumo klasę. Tai reiškia, kad energinio naudingumo sertifikatas rodo planuojamo pastato energetinį efektyvumą, o sertifikate nurodyta informacija leidžia palyginti skirtingus naujus projektus arba naujos ir senos statybos butus.

Vienas sprendimų statinių energetiniam efektyvumui ir tvarumui užtikrinti – apželdinimas, žaliųjų stogų, fasadų ir balkonų įrengimas, kurie atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir sumažina bendrą CO₂ kiekį, pagerina oro kokybę, sukuria pavėsį. Kadangi vidutinė oro temperatūra mūsų regione dėl klimato kaitos kyla, reikia galvoti ne tik apie tai, kaip išlaikyti maksimalų šilumos kiekį pastate šaltuoju metų laiku, bet ir apie tai, kaip vasarą neleisti pastatui pernelyg įkaisti.

Ar brangu būti tvariam ir ar vartotojai pasirengę už tai mokėti?

Vienas didžiausių tvarumo priešų šiuo metu neabejotinai yra kainų kilimas, kuris neišvengiamai veikia ir statybų sektorių bei lemia būstų kainas. Be to, kainų kilimas išryškino dar vieną problemą – kokybės ir priežiūros sąnaudų atotrūkį tarp naujų ir senų butų. Didėjant sąnaudoms, kyla klausimas, ar verta mokėti didelius komunalinius mokesčius už būstą sename name, kuriame reikia keisti šildymo sistemą, o siekiant išsaugoti turto vertę ilguoju laikotarpiu, dažniausiai reikia atlikti ir kapitalinį remontą. Esant aukštoms energijos kainoms, naujos statybos būstas ilgainiui gali tapti racionalesniu ir išmintingesniu pasirinkimu, nes paskolos mokėjimas nėra amžinas, o būsto išlaikymo sąnaudos dėl didelio naujų pastatų energetinio efektyvumo santykinai mažos. Be to, būstui naujame projekte ilgą laiką nereikės didelių papildomų investicijų. Tą vartotojai jau puikiai suprato, todėl tvarus būstas turi paklausą net ir augant kainoms.