Lietuvoje rasime tūkstančius neįregistruotų sodo namų: daugiausia sovietinės statybos, bet dalis statyti ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Tokią padėtį lemia griežtos prievolės nebuvimas, laiko bei pinigų sąnaudos ir žmogiškieji faktoriai – žmonės tiesiog nemato prasmės užsiimti „biurokratija“ objekte, kuriame būna vos keletą mėnesių per metus.
Lietuvoje nedraudžiama naudotis ir faktiškai gyventi neįregistruotame sodo name, tačiau problemų atsiras norint jungtis prie naujų centralizuotų nuotekų ir vandentiekio tinklų, bandant deklaruoti gyvenamąją vietą, siekiant tokį objektą parduoti, ir – iš praktikos dažniausiai – jį paveldint.
Mirus sodo sklypo ir namo savininkui, būsimi paveldėtojai turėtų kuo skubiau išsiaiškinti, ar objekte esantys pastatai yra įregistruoti. Tai už nedidelį mokestį galima padaryti Registrų centre – nuosavybės išraše bus ryškus įrašas „Objektui nėra suteiktas pilnas adresas“. Nors pats namas praktikoje gali turėti lentelę su numeriu, tai automatiškai nereiškia, kad toks adresas oficialiai figūruoja registre, o objektas yra įteisintas.
Nepriklausomai nuo objekto registravimo būsenos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo savininko mirties paveldėtojai privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir jo liudijimo. Šis dokumentas automatiškai nereiškia, kad iškart tampate turto savininku, tačiau sukuria teisines prielaidas praėjus bent 3 mėnesiams nuo mirties registruoti paveldėjamą turtą savo vardu ar jį gauti kitose įstaigose, pvz., Registrų centre, bankuose ir kt.
Svarbu tai, kad per tris mėnesius gavus teisės į paveldėjamą turtą liudijimą, skubos jį užregistruoti savo vardu nebelieka. Nekilnojamojo turto ir kitus formalumus galima iš esmės tvarkyti tiek, kiek reikia.
Būtent laikotarpis tarp palikimo priėmimo liudijimo gavimo ir faktinio turto užregistravimo naujo savininko vardu yra kone vienintelis galimybių langas, kuomet be rimtesnių pasekmių įmanoma sutvarkyti neįregistruoto objekto dokumentus. Nors notaras negalės atsisakyti forminti sklypo su neįregistruotais statiniais paveldėjimo, tokiu atveju jie automatiškai taps nelegalia statyba, kurią įteisinti naujam savininkui bus nepalyginamai sudėtingiau ir brangiau. Be to, paveldėto sklypo su neįregistruotais statiniais apskritai negalėsite parduoti ir (arba) neteksite didelės dalies objekto vertės dėl nelegalios statybos problemų perkėlimo pirkėjui, nes statinio tiesiog nebus viešuose registruose, nors faktiškai jis ir egzistuos. Naujajam savininkui tiesiog neverta prisiimti šių atsakomybių.
Todėl vienintelis racionalus būdas spręsti neįregistruotų sodo statinių problemą yra dokumentų tvarkymas mirusiojo vardu prieš galutinai apiforminant turto perėjimą. Galimybę atlikti tam tikrus su nekilnojamuoju turtu susijusius veiksmus mirusiojo vardu sutuoktiniui arba palikimą priimančiam žmogui numato Lietuvos įstatymai, tačiau apie ją žino ar bent klientus informuoja anaiptol ne kiekvienas notaras ar advokatas. Mirusiojo vardu tvarkyti dokumentus ir registruoti turtą galima tol, kol jis nėra paveldėtas, juolab, kad per tris mėnesius ne visada pavyksta sutvarkyti žemės kadastrinių matavimų.
Tad vos tik iš notaro gavus palikimo priėmimo liudijimą, paveldėtojams vertėtų nedelsiant imtis turto registravimo darbų mirusiojo vardu. Net jei objektas ir turėjo seną-preliminarų kadastrinių matavimų dokumentą, tikslinga atnaujinti pastato kadastrinius duomenis, norint žinoti jo naująją vertę, kurią nustato automatiškai Registrų centre registruota kadastrinių matavimų byla.
Tikslinga iš naujo išmatuoti ir sklypą, nes tokiu atveju žinosite realų jo plotą: jis gali skirtis nuo to, ką numanote ar „girdėjote iš velionio“. Tai ypač aktualu, jei statiniai yra pastatyti arčiau sklypo ribos, kam šiandien reikia kaimyninio sklypo sutikimo. Dažnai pasitaiko, kad senieji gyventojai vieni kitiems žodžiu leisdavo statyti statinius sodo paskirties sklypuose arčiau, tačiau norint tokį turtą įregistruoti, viskas turi būti suderinta, o sutikimai pateikti pasirašyti esamų savininkų.
Jei paveldimas turtas buvo gyvenamosios paskirties, jo registracijai būtina atlikti kur kas daugiau matavimų: matuoti ne tik pastatą, žemę, tačiau atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų geodezinius matavimus. Jei statyba baigta, tačiau nebuvo įregistruota, tuomet teks gauti ir energinio naudingumo sertifikatą.
Atlikus šiuos matavimus, nuo 2022 m. gegužės mėnesio yra privaloma nepriklausomo eksperto išvada dėl projekto. Priklausomai nuo namo ploto, paskirties ir būsenos, projektui priduoti gali būti reikalingas ir statybos darbų vadovas, draudimas ar įvairios papildomos pažymos. Tik gavus eksperto išvadą, objektą galima registruoti „Infostatybos“ sistemoje, o neradus esminių neatitikimų, turtas bus įregistruotas per 10 darbo dienų.
Visą šį procesą turto paveldėtojas gali atlikti savarankiškai, tačiau daugeliu atvejų žmonės kreipiasi į namo pridavimo specialistus. Trečiųjų šalių – matininkų, ekspertų ir kt. – paslaugos tvarkantis namo dokumentus bet kuriuo atveju bus mokamos, todėl papildomas mokestis visą šį procesą išmanančiam notariškai įgaliojamam specialistui sudarys nedidelę namo pridavimo projekto sąnaudų dalį, tačiau padės sutaupyti laiko ir išvengti galvos skausmų. Priklausomai nuo projekto sudėtingumo, visa namo registravimo kaina gali siekti 1000–2500 eurų. Dokumentų tvarkymas paprastai užtrunka iki 4 mėnesių.
Galiausiai įregistravus namą, bet dar prieš įforminant paveldėjimą ir Registrų centre registruojant objekto naują savininką, rekomenduotina atlikti nepriklausomą turto vertinimą tuo atveju, jei planuojama parduoti. Tai beveik visada padidina oficialią turto vertę, sumažina mokestinę naštą pardavimo atveju ir padeda parduodant.
Vis dėlto dar geriau yra pakalbėti su tėvais ar seneliais apie tai, ar jie yra susitvarkę namo, sodo dokumentus, ar yra pamatuota žemė atliekant kadastrinius matavimus. Galbūt tai nėra pati patogiausia pokalbio tema, bet šie procesai yra dar greitesni, sklandesni ir pigesni seniesiems savininkams esant gyviems.