Nepaisant to, artumą joms visada jautėme. Pamenu, dirbant Vokietijoje devyniasdešimtųjų viduryje, vadovas paklausė, ar Estija yra Vidurio, ar Rytų Europos šalis. Užtikrintai atšoviau: „Ne, mes esame Šiaurės Europoje“. Nors pačios Šiaurės šalys tuo metu apie Estiją veikiausiai taip negalvojo.
Išties, Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, tokias šiaurietiškas ambicijas galėjome reikšti garsiau. Bet tik šio tūkstantmečio pradžioje jos iš tikrųjų įgavo pagreitį.
2004-aisiais Lietuva, Latvija ir Estija prisijungė prie ES ir NATO, įtvirtindamos savo kryptį į Vakarus. Mažiau žinoma tai, kad 2005 m. sausio 1 d. Baltijos šalys taip pat tapo Šiaurės investicijų banko (NIB) narėmis lygiomis teisėmis su jo steigėjomis – Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija.
Per šiuos du dešimtmečius Baltijos šalys virto moderniomis demokratinėmis visuomenėmis. Nuo 2005 m. iki 2024 m. jų BVP vienam gyventojui patrigubėjo. Prisijungimą prie Vakarų rinkų ir bendruomenių lydėjo tiesioginių užsienio investicijų augimas. Kartu tai lėmė ir ženkliai pagerėjusią gyvenimo kokybę.
Visos trys šalys stabiliai kilo į viršų konkurencingumo reitinguose ar verslo aplinkos ir ekonominės laisvės indeksuose, dėl aukščiausių vietų konkuruodamos su Šiaurės šalimis.
Kadaise tolima atrodžiusi Šiaurės-Baltijos regiono vizija iš tiesų tapo realybe. Ir kai rytų kaimynai bando braižyti šią naują tikrovę savaip, šio regiono šalys tampa tik dar labiau artimos.
Tad kur mūsų kelias veda toliau?
2024-ųjų kovą, Taline, NIB savininkai aptarė savo šalių poreikius ir kaip bankas gali padėti juos įgyvendinti. Jų žinutė buvo aiški – nors NIB veiklos pagrindu ir toliau turi likti aplinką tausojantys ir produktyvumą didinantys projektai, bankas taip pat turi sutelkti daugiau dėmesio regiono atsparumo ir saugumo stiprinimui.
Mano nuomone, šie trys prioritetai vienas kitą papildo. Pažvelkime į juos per energetikos, inovacijų ir ilgalaikio saugumo prizmę.
Energetinė nepriklausomybė
Nuo pat pradžių vienas iš pagrindinių NIB siekių buvo nutraukti Baltijos šalių energetinę izoliaciją. „Estlink 1“ ir „Estlink 2“, „LitPol Link“ bei „NordBalt“ apjungė elektros rinkas. Paskutinė detalė dėlionėje laukia vasarį, kai atsijungus nuo BRELL žiedo, Baltijos elektros tinklai galės būti sinchronizuoti su kontinentine Europa.
Kitas svarbus žingsnis žengtas gruodžio 6-ąją, Suomijos nepriklausomybės dieną, kai Lietuva iš Norvegijos įmonės įsigijo SGD laivą-saugyklą. Mėgstantiems tokią simboliką, jos yra ir daugiau: per „Independence“ importuotos gamtinės dujos gali būti laikomos Inčukalno dujų saugykloje Latvijoje, iš kur per „Balticconnector“ gali būti transportuojamos į Estiją bei Suomiją.
Žvelgiant į priekį, NIB strategija Baltijos šalyse bus labiau orientuota į perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Šioje srityje Lietuva, Latvija ir Estija dar turi ko pasimokyti iš Šiaurės šalių, kurios pademonstravo, kad ekonominė plėtra ir tvarumas gali eiti koja kojon.
„Ignitis“, „Latvenergo“ ir „Enefit Green“ investicijos į atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir elektros tinklų plėtra šį perėjimą jau spartina. Transformuodamos savo energijos sistemą, Baltijos šalys keičia savo ankstesnę priklausomybę nuo importų iš Rusijos į tvarią ir autonomišką energetiką ateičiai.
Privataus sektoriaus potencialo atrakinimas
Prieinama elektros energija yra gyvybiškai svarbi technologijomis grįstoms investicijoms ir pramonei. Būtent čia NIB mato kitą galimybę Baltijos šalims. Tai dar viena sritis, kuriai NIB nori skirti daugiau dėmesio, didindamas finansavimą privataus sektoriaus įmonėms.
Baltijos regiono konkurenciniai pranašumai slypi mūsų žmonėse, mūsų ryžte ir mūsų dydyje. Pasinaudodami savo lankstumu ir greita reakcija, galime kurti inovatyvias ekonomikas. Vilniuje atidarytas „Celltechna“ genų terapijos centras yra geras to pavyzdys, parodantis, kaip galima sėkmingai derinti privataus kapitalo investicijas ir strateginius valstybių prioritetus.
Tačiau norėdami išlikti konkurencingi, negalime gaišti laiko. Turime išnaudoti savo inovacijų potencialą, kad išlaikytume naujų ir besiformuojančių technologijų priešakyje. Turime pašalinti likusias kliūtis, kad skatintume investicijas.
Ilgalaikio saugumo kūrimas
Šios investicijos šiandien užtikrins tvarų augimą rytoj. Tačiau norint kalbėti apie tikro atsparumo užtikrinimą, svarbiausiu tampa saugumas.
Rusijos karas Ukrainoje ir konfliktai aplink pasaulį pakeitė vyriausybių darbotvarkes. Be ilgalaikių klimato ir ekonominių tikslų, geopolitiniai pokyčiai išryškino būtinybę užtikrinti kritinių tiekimo grandinių saugumą, gerinti duomenų ir informacijos infrastruktūrą bei kurti stipresnius gynybos pajėgumus.
Vienas iš šių permainų rezultatų: visos aštuonios NIB savininkės dabar yra ir NATO narės.
Atsižvelgdamas į aktualiausius jų poreikius, bankas persvarstė savo politiką. Atvėrėme galimybę finansuoti gynybos sektorių ir susijusią infrastruktūrą, išskyrus ginklus ir amuniciją. Daugiašalei finansų institucijai tai – didelis žingsnis, bylojantis apie pasikeitusią saugumo padėtį. Tikimės, kad jau šiais metais pirmieji su gynyba susiję projektai taps mūsų paskolų portfelio dalimi.
Stipresni kartu
Žengiant į 2025-uosius, išlaikyti kursą aplinkos, produktyvumo ir regioninio saugumo srityse yra svarbiau nei bet kada.
Gera žinia ta, kad kitaip nei 1970-aisiais, Baltijos šalių likimas yra jų pačių rankose; skirtingai 2000-ųjų pradžios, joms nebereikia siekti įtvirtinti savo padėties tarptautinėje bendruomenėje.
Mūsų artimiausi partneriai sėdi prie to paties stalo. Šiaurės-Baltijos regionas yra stipresnis kartu. Niekada daugiau nebūsime vieni!
