Greitoji komercija dar visai jaunas elektroninio verslo modelis, kurį renkasi vis daugiau e. prekybą maistu vystyti norinčių įmonių. Per paskutinius metus kas mėnesį girdime, kad atsirado naujas žaidėjas, esamas žengė į naują rinką ar pritraukė milijonines investicijas.
Spartų „q-commerce“ verslo modelio populiarėjimą paaiškina jo lankstumas ir adaptyvumas. Pagrindinės investicijos nukreiptos į IT sprendimus – surinkimo ir pristatymo programėles bei pačią apsipirkimo programėlę klientui. Fizinė infrastruktūra, lyginant su tradiciniais e. komercijos modeliais, kainuoja sąlyginai mažiau. Tokiam verslui pradėti nereikia didelių investicijų į sandėlius, įrangą, transportą, asortimentą ir žmones.
Augant vartotojų lūkesčiams, naujas e. komercijos modelis ir gyventojams gali atrodyti kaip patrauklus būdas apsipirkti – užsakai prekes, o kurjeris nepraėjus nė pusvalandžiui jau skambina į duris. Greičiau nei nueiti į parduotuvę.
„Q-commerce“ kaip virsmo inovacija: kas turėtų sunerimti?
Dėl išvardytų privalumų, „q-commerce“ verslo modelis į rinką įsiveržė su vėju, besitaikančiu nušluoti tradicinius verslo modelius. Verslo teorijoje tokios naujovės vadinamos virsmo inovacijomis (ang. disruptive innovations). Jos įneša sumaišties į esamą rinką, ją keičia, o kartais – visiškai suardo. Ar pamenate fotojuosteles, kurias nešdavote išryškinti? Atsiradusi skaitmeninė technologija jas išstūmė iš fotografijos pasaulio. „Uber“ platforma gerokai sudrebino taksi rinką.
Būta ir ne tokių sėkmingų bandymų transformuoti esamą rinką. Čia galima paminėti elektronines knygas ir skaitykles. Į rinką žengė su ambicingu tikslu – pakeisti popierines knygas. Praėjo koks dešimtmetis, o vis dar mieliau vartome tarp pirštų šiugždančius knygų lapus. Panašu, kad elektroninės skaityklės nepasiūlė vartotojui didesnės vertės nei suteikia knygos.
Dar anksti pasakyti, koks likimas lauks „q-commerce“ verslų, tačiau verta paanalizuoti, į kurią rinką jie nusitaikė ir kas – tradicinio modelio e. parduotuvės ar fizinės parduotuvės – turėtų jausti jų kvėpavimą į nugarą.
Tradiciniai e. prekybos žaidėjai, tokie kaip „Barbora“, reaguodami į „q-commerce“ augimą, taip pat ieško galimybių išplėsti savo veiklos modelį – savo paslaugas papildo greitu pristatymu. Dalis žaidėjų patys kuria analogišką greitosios komercijos įmonę arba įsigyja jau veikiantį startuolį.
Išvardyti greitųjų e. parduotuvių pranašumai tampa mažiau reikšmingi ilgalaikėje perspektyvoje. Lengvai įkuriamas nedidelio kapitalo įmones nėra taip pigu išlaikyti. Greitis – kainuoja, nes reikia didelio tinklo „tamsiųjų parduotuvių“ (ang. dark store), prekių surinkimas ir pristatymas yra mažiau efektyvus, o dėl mažo pirkinių krepšelio ir augančios konkurencijos maža ir marža.
Kadangi pats populiariausias „q-commerce“ modelis, siūlantis labai ribotą – 1500-3000 prekių – asortimentą, greito apsipirkimo e. parduotuvės yra labiau papildomas, o ne pagrindinis apsipirkimo būdas. Pagrindinių pirkinių pirkėjai vis tiek eis ten, kur galės rinktis iš plataus asortimento.
Panašu, kad rimtesnę konkurenciją greito pristatymo žaidėjai sudaro mažoms, gyvenamuosiuose rajonuose įsikūrusioms parduotuvėms. Panašumų tarp jų daug: ribotas atrinktas asortimentas, arti vartotojų, lengvas prieinamumas. „Q-commerce“ pranašumas – tiesiai į namus pristatomos prekės. Lenkijoje kaip tik šiuo metu galima stebėti tokios konkurencinės kovos rezultatus – mažųjų fizinių parduotuvių tinklai dalį savo parduotuvių transformuoja į sandėlius, iš kurių prekes klientams pristatys į namus.
Ko reikia vartotojams?
Versle pranašumą įgyja tas žaidėjas, kuris vartotojui pasiūlo didžiausią vertę. Ar greitis yra ta valiuta, kuri gali papirkti vartotojus? Neseniai tarptautinė konsultavimo bendrovė „Bain & Company” atliko tyrimą, kaip pasikeitė elektroninių maisto parduotuvių pirkėjų elgesys ir lūkesčiai per pandemiją. Didesnis greitis – vienas iš naujai susiformavusių poreikių. Beje, iki šiol didelė dalis tradicinių e. parduotuvių Vakarų Europoje bei kaimyninėse šalyse siūlo maisto prekių pristatymą tik kitą dieną.
Tyrimas parodė augantį greičio poreikį, tačiau paaiškėjo, kad dauguma vartotojų nepuoselėja lūkesčio prekes gauti čia ir dabar. Didžiosiose Vakarų rinkose bei Kinijoje, nepriklausomai nuo e. prekybos išsivystymo ir brandos lygio, gyventojai tikisi pristatymo tą pačią dieną arba per dvi valandas (rezultatai pasidalija po lygiai). Ypač greito (per pusvalandį) prekių pristatymo į namus ar prekių atsiėmimo punktus norėtų vos nuo 10 iki 20 proc. vartotojų. Tai rodo, kad greitis nėra vienintelis ir pagrindinis vartotojų poreikis.
Jau dabar galima matyti bręstančią naują tendenciją – suderinti greitį ir didelį prekių asortimentą. Tokį modelį sėkmingai ištestavo vienas iš Didžiosios Britanijos e. prekybos tinklų.
Tolesnį e. komercijos maistu augimą skatins e. parduotuvės, kurios leis vartotojui rinktis iš pilno asortimento, bet kokio dydžio prekių krepšelį pristatys sąlyginai greitai – po valandos ar dviejų – ir nemokamai. Toks modelis patenkins esminius iš fizinių parduotuvių atėjusių klientų poreikius – „renkuosi ką noriu, prekes gaunu greitai ir apsipirkimas man nieko nekainuoja“.
Kokią ateitį brėžia „Barbora“? Neseniai pristatėme greito apsipirkimo paslaugą „Drive in 30 min.“, kuri pirkėjams leidžia rinktis prekes iš viso asortimento ir jas pasirinktoje „Drive in“ stotelėje atsiimti per pusvalandį. Šią paslaugą vystome kaip papildančią pagrindinį apsipirkimą ir leidžiančią klientams greitai gauti prekes, kurių jiems prireikė čia ir dabar.
Tačiau mūsų prioritetai nesikeičia – išlaikyti platų prekių asortimentą ir būti pagrindine kasdiene maisto ir kasdienių prekių parduotuve. Artimiausias tikslas – maksimaliai mažinti pristatymo laiką ir išlaikyti pilną asortimento pasiūlą. Tikime, kad po pandemijos toks modelis geriausiai patenkins vartotojų poreikius ir taps pranašesne alternatyva apsipirkimui parduotuvėje. Akivaizdu, jeigu norime išlaikyti e. prekybos maistu augimą ir po pandemijos, šie pokyčiai yra neišvengiami.